1934 metų Vilnius amerikiečių atradėjos Louise Arner Boyd akimis. Louise Arner Boyd – pirmoji moteris 1955 m. perskridusi Šiaurės ašigalį, pirmoji amerikietė apdovanota Šv. Olafo ordinu už norvegų keliautojo R. Amundseno palaikų paiešką trečiajame XX a. dešimtmetyje, pirmoji moteris išrinkta…
Pakilkime virš Vilniaus! 1917 m. balandžio 19 d. Vokietijos imperijos karinių oro pajėgų 501 didžiųjų orlaivių dalinys (Riesenflieger Abt. Nr. 501), kurio sudėtyje buvo lakūnai Martin Häßner, (?) Böhme ir (?) Kaprowsky, gavo užduotį atlikti Vilniaus aeronuotraukas. Mūsų laimei, šie vaizdai pasiekė…
Šiandien, 2017 m. gruodžio 6 d., „Vilniaus liūtui“ Vingyje sukanka 100 metų. Praėjus dvejiems metams po Vilniaus prijungimo prie Kaizerinės Vokietijos ir Vilniaus didvyrių kapų (Heldenfriedhof) įkūrimo, 1917 m. gruodžio 6 d. Vingyje buvo iškilmingai atidengtas skulptoriaus prof. Georgo Graseggerio – „Vilniaus liūtas“…
Lietuvos SSR Valstybinis statybos reikalų komitetas ir Lietuvos SSR Architektų sąjunga 1967 m. vasarą paskelbė konkursą „Lenino aikštei išplanuoti, užstatyti bei sutvarkyti“. Jau tuomet suvokta, kad 1952 m. Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Vladislovo Mikučianio skubotas aikštės sutvarkymo projektas ir tipinis…
Puiki Facebooke gyvuojanti Vilniaus miesto studija paklausė manęs štai kokio dalyko: Senokai svarstau parašyti apie šią gyvenvietę. Dabar atsirado proga. Visų pirma reikia pradėti nuo to, kad Biblioteka Narodowa pateikiamas datavimas „1920 m.“ yra gerokai paankstintas. Bet apie viską iš eilės. Jei prieškariu važiuotumėt…
Kiek save pamenu besidomint Vilniaus istorija, vienas didžiausių nežinomųjų joje – pastatas Vilniaus g. 9. Apie pačiame miesto centre stūksantį daugiabutį nežinota beveik nieko – nei architekto, nei tikslios statybos datos. Nuolat kartota frazė – „namas pastatytas Lenkijos karininkams XX a….
„Viliaus geležinkeliečiai“? Šitaip įvardintas vienuolikos fotografijų rinkinys pakliuvo man į rankas po ilgos kelionės iš Lenkijos. Daugiausia pasitikėjimo pavadinime kėlė žodis „Vilniaus“, mat geležinkeliečius kadre atpažinti būtų sudėtinga. Nebent fotografijų herojai būtų apsupti iešmų, bėgių ar kitų aiškiai gelžkieliams būdingų…
Buvo paskutinė 1937 m. gegužės diena. Ankstyvas rytas. Valtininkas Antonis Adamowiczius lėtai yrėsi kairiąją Neries puse miesto link. Tai jo kasdienis kelias į darbą, tačiau šį kartą kelionė buvo trumpa. Už kelių šimtų metrų palikęs žiemos uostą, ties aukštutiniu Antakalnio…
1936 m. birželio 8-oji buvo įprastas, tingus įsibėgėjančios vasaros pirmadienis. Vidurdienio oras įkaito šiek tiek virš dvidešimties. Miesto pakraštyje, Kirtimų oro uoste (tuomet vadintame Porubanek) į orą planavo kilti puskarininkis Włodzimierzas Paprzyckis. Iš Pabianicių (Lodzės vaivadijoje) kilęs lakūnas, uoste tarnavęs…
1936 m. balandžio 1 d. Vilniaus spauda rašė apie tai, kaip nežinomi juokdariai „šią naktį“ suruošė pokštą. Nakties priedangoje jie slapčia pernešė „jau žymų mūsų genialiojo poeto Adomo Mickevičiaus paminklą“ (iš tiesų vilniečiai „paminklu“ vadino paminklo maketą) nuo Neries dešiniosios…
Naujausi komentarai