Lietuvos SSR Valstybinis statybos reikalų komitetas ir Lietuvos SSR Architektų sąjunga 1967 m. vasarą paskelbė konkursą „Lenino aikštei išplanuoti, užstatyti bei sutvarkyti“. Jau tuomet suvokta, kad 1952 m. Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Vladislovo Mikučianio skubotas aikštės sutvarkymo projektas ir tipinis…
Puiki Facebooke gyvuojanti Vilniaus miesto studija paklausė manęs štai kokio dalyko: Senokai svarstau parašyti apie šią gyvenvietę. Dabar atsirado proga. Visų pirma reikia pradėti nuo to, kad Biblioteka Narodowa pateikiamas datavimas „1920 m.“ yra gerokai paankstintas. Bet apie viską iš eilės. Jei prieškariu važiuotumėt…
Kiek save pamenu besidomint Vilniaus istorija, vienas didžiausių nežinomųjų joje – pastatas Vilniaus g. 9. Apie pačiame miesto centre stūksantį daugiabutį nežinota beveik nieko – nei architekto, nei tikslios statybos datos. Nuolat kartota frazė – „namas pastatytas Lenkijos karininkams XX a….
„Viliaus geležinkeliečiai“? Šitaip įvardintas vienuolikos fotografijų rinkinys pakliuvo man į rankas po ilgos kelionės iš Lenkijos. Daugiausia pasitikėjimo pavadinime kėlė žodis „Vilniaus“, mat geležinkeliečius kadre atpažinti būtų sudėtinga. Nebent fotografijų herojai būtų apsupti iešmų, bėgių ar kitų aiškiai gelžkieliams būdingų…
Buvo paskutinė 1937 m. gegužės diena. Ankstyvas rytas. Valtininkas Antonis Adamowiczius lėtai yrėsi kairiąją Neries puse miesto link. Tai jo kasdienis kelias į darbą, tačiau šį kartą kelionė buvo trumpa. Už kelių šimtų metrų palikęs žiemos uostą, ties aukštutiniu Antakalnio…
1936 m. birželio 8-oji buvo įprastas, tingus įsibėgėjančios vasaros pirmadienis. Vidurdienio oras įkaito šiek tiek virš dvidešimties. Miesto pakraštyje, Kirtimų oro uoste (tuomet vadintame Porubanek) į orą planavo kilti puskarininkis Włodzimierzas Paprzyckis. Iš Pabianicių (Lodzės vaivadijoje) kilęs lakūnas, uoste tarnavęs…
1936 m. balandžio 1 d. Vilniaus spauda rašė apie tai, kaip nežinomi juokdariai „šią naktį“ suruošė pokštą. Nakties priedangoje jie slapčia pernešė „jau žymų mūsų genialiojo poeto Adomo Mickevičiaus paminklą“ (iš tiesų vilniečiai „paminklu“ vadino paminklo maketą) nuo Neries dešiniosios…
DELFI – Nežinoma Vilniaus istorija. Kaip sovietai Žaliąjį tiltą sprogdino (šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2015 m. kovo 21 d. portale delfi.lt) Daugelis žino, kad 1944 m. liepos pradžioje prie Vilniaus artėjant sovietams, atsitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino strateginius miesto objektus…
1915 m. rugsėjį vokiečiams be šūvio užėmus Vilnių, greitai gatvėse pasirodė ir pirmosios Rusijos kariuomenės belaisvių kolonos. Šiandien trumpas įrašas apie tai, kaip visa tai matė tos dienos vilniečiai. Nuotraukose – carinės Rusijos kariuomenės belaisviai Vilniuje po mūšio prie Naručio…
1932 m. rugsėjo 7 d. Kaune, Panemunėje atidengtas skulptoriaus Vinco Grybo paminklas Vytautui Didžiajam. Visa tai, savaime suprantama, buvo susiję su 500-osiomis Vytauto Didžiojo mirties metinėmis. Didelis skaičius panašių, nors ir mažesnio dydžio ar meninės vertės Lietuvos didžiojo kunigaikščio paminklų…
Naujausi komentarai