Klaidos #2. „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“

Toliau tęsiu savo naująją „Klaidų“ rubriką. Tegu tik jos pavadinimas Jūsų neišgąsdina!

Vakar įsigijau dar vieną gan įdomią knygą pavadinimu „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“.

Knyga, kaip jau turbūt supratote, skirta fortifikacijos temai, kuri Lietuvoje yra tikrai mažai analizuota. Čia aptariami Lietuvoje buvę ir iki šiol esantys kariniai objektai, tačiau ne tai man buvo svarbiausia (nors tikrai įdomu). Svarbiausia man buvo perskaityti ir susipažinti su Szymon’o Kucharskio straipsniu „Vilniaus fortifikacija (1919-1944)“ apie Vilniaus įtvirtintą stovyklą.

Bendrai paėmus, straipsnis man patiko, nors yra šiokių tokių, pakankamai nežymių klaidelių (arba tiesiog stiliaus, kuris man nėra labai priimtinas. Tokios galimybės neatmetu, bet, kaip sakoma – dėl skonio nesiginčijama. Tad tai ne autoriaus kaltė:). Didžiąją jų dalį aš tiesiog paminėsiu, tačiau vieną būtinai aptarsiu išsamiau.

Taigi, kas šiek tiek užkliuvo:

  • Straipsnyje pasitaikiusios gramatinės klaidos, stiliaus ir korektūros klaidos (Tai nėra labai didelė bėda, na bet suprantat);
  • Informacijos patikimumu esu linkęs pasitikėti, bet visgi, kartais norisi, kad kai kurie faktai būtų patvirtinti pačiame tekste, tiesioginėmis išnašomis į šaltinį, vėliau pateikiant ir bendrą literatūros sąrašą, o ne tik literatūros sąrašą. Tokiu būdu, kai kurie dominantys faktai (esant prie jų išnašai) galėtų būti išsamiau ir greičiau išnagrinėti paties, papildomai pasidomėti nusprendžiusio straipsnio skaitytojo;

Kas patiko:

  • Labai gerai ir aiškiai išversti kariniai terminai;
  • Žinoma, temos ir tyrimų kryptis (kas tikrai atperka netyčines klaidas) yra tikrai pagirtina.

Tiek nedidelių pastebėjimų, o dabar norėčiau pereiti prie klaidos, kuriai ir skiriu šį įrašą. Tiesa, įspėju, kad kažko labai sensacingo laukti tikrai neverta.
242 puslapyje yra Vilniaus miesto žemėlapis pavadinimu „Vilniaus miesto karinės paskirties objektai (1939)“.
Kol kas dar nenagrinėjau šio žemėlapio labai akylai, bet bendrai – žemėlapis man patinka. Legendose pakankamai aiškiai nurodytos pačiame žemėlapyje pažymėtos vietos, jose stovėję daliniai ir pan.
Bet į akis krenta štai kas. Kaip yra žinoma, ir kaip nurodo pats žemėlapis, Vilniuje buvo du siaurojo geležinkelio tiltai per Nerį. Vienas jų buvo Vingio parke (šiek tiek žemiau upe nuo dabartinio pėsčiųjų tilto), o kitas – Antakalnyje, dabartinio Šilo tilto vietoje. Aptariamos knygos žemėlapyje1 Vingio tiltas matomas gerai ir nekelia jokių įtarimų. Bet štai autoriaus pažymėtoji Antakalnio tilto buvimo vieta man užkliūva.

1, 2 pav. M2 – aptariamas Antakalnio siaurojo geležinkelio tiltas.
Žinant, kad Vilniaus įtvirtinimai buvo daugiau/mažiau slapti, galima tvirtinti, kad būtent todėl dažname tarpukario žemėlapyje siauruko linija, siaurojo geležinkelio tiltai ar kariniai objektai paprastuose, civiliams skirtuose žemėlapiuose tiesiog nebuvo žymimi. Ne išimtis ir Antakalnio tiltas. Visgi keliuose planuose (ir netgi nuotraukoje, apie kurią – kiek vėliau), Antakalnio tiltas matomas. Tik įdomu tai, kad ne tame, kurį aptarė analizuojamo straipsnio autorius. Galbūt todėl (užbėgdamas išvadai už akių) Antakalnio tilto vieta pažymėta neteisingai.

Tam įrodyti tereikia paimti du orientacinius, autoriaus žemėlapyje pažymėtus objektus ir sulyginti jų padėtis kituose žemėlapiuose, kuriuose Antakalnio tilto vieta nekelia abejonių.
Kaip galime matyti, priešais 1 paveikslėlyje pažymėtą tiltą yra bažnyčia (9). Per daug nesigilinant galima teigti, kad tai Antakalnio Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčia ir vienuolynas. Taigi, kaip orientyrus imsime šiuos du taškus – 1 paveikslėlyje pažymėtą tilto vietą ir minėtą bažnyčios ansamblį. Belieka peržiūrėti žemėlapius ir nustatyti tikrąją Antakalnio tilto vietą.

3 pav. Iškarpa iš 1940 metų vokiško Vilniaus žemėlapio.
Kaip matome 1940 metų vokiškame Vilniaus žemėlapyje (3 pav.), lygiagrečiai Antakalnio Viešpaties Jėzaus bažnyčiai (apibrėžta raudonai) Neryje nėra jokio tilto (pažymėta punktyru), o Siaurojo geležinkelio tiltas yra kiek aukščiau, prieš srovę.
4 pav. 1942 metų vokiškas-lietuviškas Vilniaus žemėlapis.
Ketvirtame paveikslėlyje pavaizduotoje, patikimo 1942 metų Vilniaus žemėlapio iškarpoje taip pat matome, kad siaurojo geležinkelio tiltas buvo šiek tiek aukščiau tėkme, nei beveik lygiagrečiai esanti Antakalio trinitorių bažnyčia ir knygoje pavaizduotas tiltas.

Kaip minėjau, yra žinoma, kad dabartinis Vilniaus Šilo tiltas yra buvusio siaurojo geležinkelio vietoje. Todėl talpinu ir dabartinį šios Vilniaus vietos vaizdą.

5 pav. Antakalnis dabar iš Google Maps.

Kaip matome, aptariamų objektų padėtis nuotraukoje yra, jei ne visiškai, tai bent labai panaši į prieš tai pateiktų žemėlapių. Kad nekiltų abejonių, patalpinu dar vieną tikrai patikimą kadrą – 1944 m. liepos 9 d. iš vokiečių žvalgybinio lėktuvo darytą nuotrauką (6 pav.).

6 pav. 1944 liepos 9 d. vokiečių žvalgybinio lėktuvo padarytas kadras.

Kaip galima matyti, pasitvirtina prieš tai aiškintas faktas, kad siaurojo geležinkelio tiltas per Nerį buvo aukščiau tėkme, nei pažymėta „XX amžiaus fortifijacija Lietuvoje“ knygoje. Taip pat galima teigti, kad dabartinis Antakalnio Šilo tiltas tikrai yra buvusio siaurojo geležinkelio tilto vietoje.

Įdomumo dėlei galima taip pat paminėti, kad šis kadras darytas 18:40 minučių ir tai, kad gerai matomas Antakalnio tiltas jau susprogdintas2.

Pabaigai dar įdedu iškarpėlę iš straipsnio autoriaus naudoto 1935 m. žemėlapio, su neapibrėžtu „tiltu“ (kabutėse rašau todėl, kad, kaip paaiškėjo, jokio tilto ten nebuvo) (7 pav.).

7 pav. 1935 m. lenkiško Vilniaus žemėlapio iškarpa.
Autoriaus klaidingai pažymėto tilto vietoje matome raidę „B“. Tai ne kas kitas, kaip paprasčiausia brasta (lenk. „Brót“).

Kodėl nepažymėtas Antakalnio tiltas? Tai jau visai kito įrašo tema.

Kol kas tiek.

P.S. Bet kokiu atveju, labai noriu padėkoti šio projekto autoriams už tokį nuostabų, didelį ir tikrai svarbų darbą. Labai džiugu, kad tokių žmonių tyrimų dėka šie unikalūs paveldo objektai tampa patrauklesni, įdomūs tolesniems tyrimams ir tiesiog išlieka žmonių atmintyje. Žinoma, kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad šie mūsų visų praeities artefaktai tokių žmonių, kaip šio projekto autoriai, pagalba išliktų dar ilgus metus ne tik atmintyje, bet ir realybėje, ir leistų mums visiems geriau pažinti mūsų praeitį, o gal net ir mus pačius.

1 – Nors žemėlapio pavadinimas knygoje nurodomas kaip „Vilniaus miesto karinės paskirties objektai (1939)“, tačiau iš tikrųjų, kaip pagrindas jame naudojamas 1935 metų, Varšuvoje leistas Vilniaus ir jo apylinkių žemėlapis.
2 – Pagal visus duomenis, galima daryti išvadas, kad Antakalnio siaurojo geležinkelio tiltas per Nerį buvo susprogdintas 1944 m. liepos 7 d.