Klaidos #2. „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“
Toliau tęsiu savo naująją „Klaidų“ rubriką. Tegu tik jos pavadinimas Jūsų neišgąsdina!
Vakar įsigijau dar vieną gan įdomią knygą pavadinimu „XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje“.
Bendrai paėmus, straipsnis man patiko, nors yra šiokių tokių, pakankamai nežymių klaidelių (arba tiesiog stiliaus, kuris man nėra labai priimtinas. Tokios galimybės neatmetu, bet, kaip sakoma – dėl skonio nesiginčijama. Tad tai ne autoriaus kaltė:). Didžiąją jų dalį aš tiesiog paminėsiu, tačiau vieną būtinai aptarsiu išsamiau.
Taigi, kas šiek tiek užkliuvo:
- Straipsnyje pasitaikiusios gramatinės klaidos, stiliaus ir korektūros klaidos (Tai nėra labai didelė bėda, na bet suprantat);
- Informacijos patikimumu esu linkęs pasitikėti, bet visgi, kartais norisi, kad kai kurie faktai būtų patvirtinti pačiame tekste, tiesioginėmis išnašomis į šaltinį, vėliau pateikiant ir bendrą literatūros sąrašą, o ne tik literatūros sąrašą. Tokiu būdu, kai kurie dominantys faktai (esant prie jų išnašai) galėtų būti išsamiau ir greičiau išnagrinėti paties, papildomai pasidomėti nusprendžiusio straipsnio skaitytojo;
Kas patiko:
- Labai gerai ir aiškiai išversti kariniai terminai;
- Žinoma, temos ir tyrimų kryptis (kas tikrai atperka netyčines klaidas) yra tikrai pagirtina.
Tiek nedidelių pastebėjimų, o dabar norėčiau pereiti prie klaidos, kuriai ir skiriu šį įrašą. Tiesa, įspėju, kad kažko labai sensacingo laukti tikrai neverta.
242 puslapyje yra Vilniaus miesto žemėlapis pavadinimu „Vilniaus miesto karinės paskirties objektai (1939)“.
Kol kas dar nenagrinėjau šio žemėlapio labai akylai, bet bendrai – žemėlapis man patinka. Legendose pakankamai aiškiai nurodytos pačiame žemėlapyje pažymėtos vietos, jose stovėję daliniai ir pan.
Bet į akis krenta štai kas. Kaip yra žinoma, ir kaip nurodo pats žemėlapis, Vilniuje buvo du siaurojo geležinkelio tiltai per Nerį. Vienas jų buvo Vingio parke (šiek tiek žemiau upe nuo dabartinio pėsčiųjų tilto), o kitas – Antakalnyje, dabartinio Šilo tilto vietoje. Aptariamos knygos žemėlapyje1 Vingio tiltas matomas gerai ir nekelia jokių įtarimų. Bet štai autoriaus pažymėtoji Antakalnio tilto buvimo vieta man užkliūva.
Tam įrodyti tereikia paimti du orientacinius, autoriaus žemėlapyje pažymėtus objektus ir sulyginti jų padėtis kituose žemėlapiuose, kuriuose Antakalnio tilto vieta nekelia abejonių.
Kaip galime matyti, priešais 1 paveikslėlyje pažymėtą tiltą yra bažnyčia (9). Per daug nesigilinant galima teigti, kad tai Antakalnio Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčia ir vienuolynas. Taigi, kaip orientyrus imsime šiuos du taškus – 1 paveikslėlyje pažymėtą tilto vietą ir minėtą bažnyčios ansamblį. Belieka peržiūrėti žemėlapius ir nustatyti tikrąją Antakalnio tilto vietą.
Kaip minėjau, yra žinoma, kad dabartinis Vilniaus Šilo tiltas yra buvusio siaurojo geležinkelio vietoje. Todėl talpinu ir dabartinį šios Vilniaus vietos vaizdą.

6 pav. 1944 liepos 9 d. vokiečių žvalgybinio lėktuvo padarytas kadras.
Įdomumo dėlei galima taip pat paminėti, kad šis kadras darytas 18:40 minučių ir tai, kad gerai matomas Antakalnio tiltas jau susprogdintas2.
Pabaigai dar įdedu iškarpėlę iš straipsnio autoriaus naudoto 1935 m. žemėlapio, su neapibrėžtu „tiltu“ (kabutėse rašau todėl, kad, kaip paaiškėjo, jokio tilto ten nebuvo) (7 pav.).
Kodėl nepažymėtas Antakalnio tiltas? Tai jau visai kito įrašo tema.
Kol kas tiek.
P.S. Bet kokiu atveju, labai noriu padėkoti šio projekto autoriams už tokį nuostabų, didelį ir tikrai svarbų darbą. Labai džiugu, kad tokių žmonių tyrimų dėka šie unikalūs paveldo objektai tampa patrauklesni, įdomūs tolesniems tyrimams ir tiesiog išlieka žmonių atmintyje. Žinoma, kuo nuoširdžiausiai linkiu, kad šie mūsų visų praeities artefaktai tokių žmonių, kaip šio projekto autoriai, pagalba išliktų dar ilgus metus ne tik atmintyje, bet ir realybėje, ir leistų mums visiems geriau pažinti mūsų praeitį, o gal net ir mus pačius.
Dėkui už pastabas, išsiunčiau nuorodą straipsnio autoriui.
gyvenu minties gatveje.nuotraukoje matosi kaimiukstis buves pries kara(dar like obelu kriausiu auganciu). kai buvau mazas, antakalnio puseje dar riogsojo tilto griuvesiai. pamenu buvo tokia pilkai pajuodusi atrama betonine. kai pradejo statyti tilta, pirmiausiai ka padare nunese liekanas.beje, dabartinis tiltas kreivas, tai matosi plika akimi jei stovi zirmunu gatveje, minties stoteles puseje.
leonardai,
taip, kažkur internete netgi yra tos atramos nuotrauka. Tiesa, nuotraukos kokybė nėra labai gera ir fotografuota pakankamai iš toli,bet įspūdį susidaryti galima. Kai ją rasiu – galėsiu pasidalinti nuoroda arba pačia nuotrauka.
Vladimir,
labai tikėjausi,kad rasite šį mano įrašą. Džiaugiuosi. Ir dar kartą dėkoju už knygą!
With no doubt the location of the bridge is wrong – and it is my fault, as an author.
Now, taking the position on the other comments, mentioned above:
Unfortunately, I can hardly understand Lithuanian language. The original „Vilnius“ chapter has been written in Polish, and then translated, edited and shortened a bit – but not by me. It is usual, that some author’s ideas had been lost during such a process. I have read the ready translation, but I was able to find the content-related mistakes only – not the grammatical or spelling.
The editor’s conception was to make a popular book, designed for the average reader, although, of course, interested in the military history. Therefore, there is no detailed source footnotes. But, if you have any particular question, I can point to the source of any information, included in the chapter.
Anyway – last, but not least! – thanks a lot for the review of the text. I am really interested in (and grateful for) any opinion – especially from the Lithuanian readers.
Szymon,
thank You for posting Your comment! And maybe there is a possibility of reaching You by e-mail? I would like to ask some specific questions about Wilno in Polish archives.
Thanks!
P.S. I niech Pan czujeś się wygodnie komunikująnc ze mną po polsku, jeżeli nieprzeszkadza Panu mój niedoskonaly polski język.
Įdomi knyga.
Maža pastaba/kukli ne specialisto nuomonė, gal sudomins fortifikacijos mėgėjus (atsiprašau jei tai joks atradimas ar klaidinu).
Tarp Santariškių ir Visorių esančiame miške yra apkasų „sistema“, skirta žiedinei gynybai (tranšėjos, slėptuvės, sandėliai). Šalia buvęs sovietinis dalinys, tad gal būt apkasai priklausė jam, arba bent buvo naudojami mokymo tikslams… Vis tik sovietų laikais tai jau Vilnius, ir rengti čia poligoną vargu ar tikslinga …
Perskaičius knyga, kilo mintis – gal tai dalis „Šeptickio linijos“? Kaip tik šalia eina „Molėtų“ plentas, kurį ir galėjo dengti „sistema“?
Virginijui,
šio klausimo galėsiu paklausti pačio straipsnio autoriaus – galbūt jis žinos.
O dėl sovietinio dalinio, tai jis tikrai ten buvo, tad apie jo tikslingumą turbūt nelabai verta kalbėti :)
http://ginklai.net/tunelis/fortification/Visoriai/
To kept,
Miškelis nuo Visorių „PVO-šnikų“ miestelio randasi kitapus Molėtų plento; už miškelio buvo, berods, kažkokie sov. kariniai sandėliai; dabar ten pastatytas kotedžų kvartaliukas („Santariškių“ gyvenvietė?). O miškelio centro koordinatės būtų (pagal „Google Earth“)54 45 3883N, 25 16 3342E.
Supratau. Būtinai paklausiu gerb. Kucharskio nuomonės apie tai, bet kiek matau Šeptickio linijos planą knygoje „XX a. Lietuvos fortifikacija“, tai Jūsų minimas objektas gerokai nutolsta nuo jos šiaurinės ribos.
Na, dėl įdomumo, reiks kurią dieną numinti Jūsų minimon vieton dviračiu ir pasižvalgyti pačiam :)
Pagarba, kept! Pats šių metų pradžioj perskaičiau šią knygą, bet akis už tokios įdomios detalės neužkliuvo.
Dadi,
labai ačiū! Ir smagu, kad užsukai :)
Tikiuosi apsilankyt dažniau – įdomią temą judini. :)
Dadi,
labai smagu tai „girdėti“! :)
Labai sudomino „vokiečių žvalgybinio lėktuvo padarytas kadras“,gal ju yra daugiau?
Taip, žinoma.
http://www.rytufrontas.net
Aciu labai
Į sveikatą!