O kodėl gi nepasigyrus?
Užėjęs į vieną ne seno projekto tinklapį pagalvojau, o kodėl gi man nepasigyrus. Juk ir aš jame šiek tiek dalyvavau ir sau mielą darbą dirbau. O ir papasakot apie savo kūrinėlius užsimaniau. Reikia pasakyti, kad nuotraukos buvo darytos skirtingu nuo originalių laiku – senosios darytos vasaros antroje pusėje/rudenį, o maniškės – žiemą. Pateisinsiu save padarius tokį sprendimą žalumos ir lapijos nebuvimu :)
Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė
Pirma nuotrauka – tuometinė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė. Man, ir spėju, daugeliui, geriau žinoma „Vaikų pasaulio“ pavadinimu. Kaip turbūt supratote, tokį vaizdą šiandien užstoja, nepabijosiu to žodžio, tragiškas novotelio viešbutis. Priekyje matomas baseiniukas buvęs čia 1944 m., o parduotuvės sienas „puošia“ sviedinių ir kulkų žymės. Dar vieną kadrą su šiom apylinkėm įdėjau pačiame gale. Desertui.
Vilniaus ir Labdarių gatvių kampas
Kampinis Vilniaus ir Labdarių gatvių pastatas. Šiandien jo vietoje tarybiniai laikais pastatytas banko pastatas. Apie čia buvusį pastatą dar šiek tiek byloja Labdarių gatvėje išlikę „kitokio“ namo sienų fragmentai.
Liejyklos gatvė Vilniuje
Liejyklos gatvė. Šiandien čia stovėjimo aikštelė. Iš didelio simetriško pastato išlikusi tik viena pusė. Kita, matoma čia – nugriauta.
Vilniaus ir Liejyklos gatvių kampas
Vilniaus ir Liejyklos gatvių kampas. Derinti nuotraukas buvo pakankamai sunku, nes šiandien ši vieta yra visiškai pasikeitusi ir kaip minėjau, jos vietoje dabar automobilių stovėjimo aikštelė. Vieninteliai orientyrai čia buvo kelkraštis (prastas pasirinkimas:) ir tolumoje esantis kampinis pastatas.
Vilniaus gatvė ties šiandienine S. Nėries gimnazija
Dar viena itin sudėtinga nuotrauka atsižvelgiant į tai, kad vieta yra visiškai pasikeitusi, o gatvė šioje vietoje yra paplatėjusi kelis kartus. Viršuje matomas vienas iš Šv. Kotrynos bažnyčios bokštų.
Palangos ir Vilniaus gatvių kampas
Palangos ir Vilniaus gatvių kampas. Šioje vietoje Palangos gatvė šiandien tėra praėjimas pėstiesiems. Kairiojo pastato vietoje dabar LR sveikatos apsaugos ministerijos pastatas, o priekyje – automobilių stovėjimo aikštelė.
Klaipėdos gatvė
Ši vieta viena įdomiausių. Čia stovėjusio pastato siena šiandien yra naudojama kaip tvora su „keistais“ užmūrytais langais, o senoji tarpuvartė – kaip įvažiavimas į šiandieninę automobilių stovėjimo aikštelę.
Vilniaus, Vokiečių ir Dominikonų gatvių sankryža
Dar viena sudėtinga nuotrauka. Kažkaip reikėjo „įpaišyti“ „tebestovintį“ „Europos“ viešbutį į didžiulę tuščia erdvę…
Vokiečių gatvė
Vokiečių gatvė tada ir dabar. Siekiau perteikti vaizdą, kaip atrodytų šiandieniniai automobiliai senų pastatų (o gal ir griuvėsių) fone. Manau sumanymas pavyko.
Vokiečių gatvės ir Rotušės aikštės kampas
Panašus sumanymas, kaip ir nuotraukoje prieš tai.
Vokiečių gatvės ir Rotušės aikštės kampas
Aušros vartų ir Subačiaus gatvių kampas
Imbarai Rotušės aikštėje
Šita nuotrauka skiriama tiems, kam sunkiau įsivaizduoti, kurioje gi tiksliau vietoje buvo tie paslaptingi Imbarai :) Čia vaizdas žiūrint nuo Rotušės šono.
Rotušės aikštės ir Stiklių gatvės kampas
Šioje vietoje norėjau atkreipti žiūrovo dėmesį į čia buvusią karstų dirbyklą.
Didžioji ir Pilies gatvės
K. Sirvydo skverelis 1944 m.
Trikampis tarp Pilies, Didžiosios ir Bokšto gatvių
Didžiosios ir Švarco gatvių kampas
Pastatas iki 1944 m. žinotas kaip žymios italų pirklių Fiorentinių giminės namas. Šiandien čia K. Sirvydo skveras.
Švarco gatvė
Tas pats Sirvydo skveras. Dešinėje šiandieninės Prancūzijos ambasados siena.
Šv. Jono gatvė žiūrint iš Pilies gatvės
Centrinis Vilniaus paštas iš Šv. Jono gatvės pusės.
Universiteto, Šv. Jono, Gaono ir Dominikonų gatvių sankryža
Nugriautas L. Gucevičiaus namas. Šiandien čia, vėlgi, automobilių stovėjimo aikštelė.
Gaono gatvė
Gaono gatvė ties sankryža su Švarco gatve. Leidžiamės link minėto L. Gucevičiaus namo.
Lietuvos Tarybos namas
Na, o pabaigai mano minėtas Lietuvos Tarybos namas. Palikau jį kaip desertą. Kodėl? O todėl, kad paveiksluojant šią vietą įvyko šioks toks stebuklas. Nemeluosiu, buvau pagalvojęs apie tokį sutapimą, bet tikrai specialiai šio troleibuso nelaukiau. Bet, savaime suprantama, labai džiaugiausi, kad jis atvažiavo. Be to, tuo pat metu padariau ir geresnių šios vietos nuotraukų, bet negalėjau dėti kitos, tik šitą.Tikiu, kad šis sutapimas yra ženklas to, kad einu teisinga linkme ir kad palaikymą iš Aukščiau turiu :)
Visos nuotraukos yra patalpintos „Virtualaus istorinio Vilniaus“ tinklapyje, iš ten ir paimtos.
Dar kartą pagarba! :)
Tik ar neturėtų būti „ambarai“? Jei aišku iš rusų kalbos paimta.
Ačiū! :)
O dėl Imbarų, tai atsakymas – ne. Iki 1940 m. ši gatvės dalis taip ir vadinta – Imbary, o lietuviai taip ir perėmė – Imbarų gatvė.
Imbarų g. 1940 m. plane
tikrai patiko mintis, kai kur atrodo nelabai suderinta, bet atrodo gan įspūdingai, tad manau, kad pasigyrti pavyko :)
Tik trečdalis čia surinktų griuvėsių liudijo šlovingus Lietuvos sostinės laikus. Daugumas nugriautų pastatų – paskutinio 1,5 šimto metų fuflo – ubagiška, provinciali „kresowo-severo-zapadna“ eklektika. Dievuliau Dievuliau, kuo virto spindulingasis METROPOLIS LITHUANIAE per tuos kelis slavų antkryčio amžius.
Mintis buvo tokia, kad ne taip jau daug tų griuvėsių 1944 m. Vilniuje buvo.
O prisimindamas Jūsų komentarą aname skyrelyje, dar pagalvoju, ar tik ne lenkakalbiai (lenkai?! :o) pirmieji prašneko „apie šlovingos Lietuvos sostinės laikus”?
Čia apie kuriuos slavus kalbate? Apie rytinius, vakarinius ar vietinius, Vilniaus atžvilgiu?
Progresyviausia planetoje „Stalino konstitucija“ irgi „šnekėjo“ daug nuostabių dalykų, tik naudos iš to… O jau kai prakalbo… pardon… kai lakštingala pragydo „pan-Maršalek“, ‘brolybės“ manifestais užčiulbėjo apie „pusbrolius“ litwinus, tai tąsyk okupacinis lenkų frontas pasiekė pakaunes. Vienu metu „starolitwinas“, pan-vonsatyj su recidyvisto mordašška, rėkė kakarine per radiją apie meilę „pusbroliams litwinams“, gi pirštukais-pirštukais rankelėmis smaugė evakuotoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Lietuvos valstybės likučius per vietinius POW’inininkus. Aš jau neklabu apie Vilniaus pašlovinimus Muravjovo laikų oficialiuose „vadovuose po Vilnių“. Apie svetimą šlovę giedoti, tai ne skolon duoti. Viena yra čiulbėjimas pigia beletristika, o visai kas kita yra darymas iš svetimos sostinės provincinio forposto (nesvarbu, ar tas forpostas „krese“, ar „okrainoj“…)
Ar tik ne Tungsram radio užrašas ant stogo paskutinėje foto ?ant stogo http://en.wikipedia.org/wiki/Tungsram
Specialiai Jums už pastebėjimą – Tungsram iš arčiau.
O, super. Tik dabar pamačiau šį grožį! Ačiū autoriui. Beje, yra viena J. Bulhako daryta Pilies g. kiemo nuotrauka, kurioje matosi ta karstų ir paminklų dirbykla. Vis galvojau, kur ji galėtų būti :)
Prašom, prašom, kad tik mačytų :)
Puikūs darbai! :) Teko matyti daug įvairių Rusijos miestų tokių kombinuotų nuotraukų, ir labai džiaugiuosi, kad jau yra ir Vilniaus tokių kadrų;)
Beje, teko girdėti, jog dalis Radvilų rūmų ir karo metu nukentėję pastatai Liejyklos/Vilniaus g., buvo susprogdinti tik 6-ojo deš. pabaigoje, filmuojant filmą apie apie karą :(
Nežinau kaip dėl Radvilų rūmų apylinkių, bet dalis senamiesčio pastatų, išstovėję apleisti po 10-15 metų, tikrai buvo nugriauti tik 6-tame dešimtmetyje. Ta pati Kardinalija/senasis centrinis paštas ant Pilies/Šv. Jono gatvių kampo (čia 4-ta nuotrauka nuo galo).
O kalbant apie filmą, tai aš tokią istoriją girdėjau su pastatais kažkur Šventaragio/Gucevičiaus gatvių apylinkėse, neva kažkas filmavimui juos sprogdino. Bet negaliu tvirtai teigti, nes pats nei vieno tokio filmo nemačiau.
Tų tarybinių filmų apie karą yra labai daug ir filmuoti jie įvairiose respublikose, tad abejoju, ar įmanoma visus pamatyti :) Taip, žinau, jog dauguma per karą apgadintų pastatų buvo nušluoti gerokai vėliau, nors daugelį buvo galima atstatyti :( Tiesa, reikia tik pasidžiaugti, jog nebuvo pilnai įgyvendintas Vilniaus stalinizavimo projektas – didelių erdvių kūrimas mieste. Keletas tokių plačių gatvių buvo numatyta prie stoties (ten dėl to spėta išgriauti kvartalą prie pat stoties:(), taip pat naujamiestyje :( Beje, juk Muziejaus (Vokiečių) ir Vilniaus g. pastatai ir buvo griaunami norint nutiesti plačią stalininę gatvę per Vilniaus centrą, Subačiaus, Vokiečių, Vilniaus, Kalvarijų g. Girgėjau, jog buvo planuojama versti ir Kotrynos bažnyčią, visus pastatus Vilniaus g. rytinėje pusėje ir pan. O Todėl ir „nulygino“ Vokiečių g. ,taip pat Vilniaus g. pastatus vietoje S. Nėries m-klos, Vilniaus/Liejyklos g. pastatus, taip pat keletą namų Vilniaus g. Taip pat buvo nugriautas didelis namas netoli dab. Operos ir baleto teatro (jis buvo gyvenamas dar ir pokaryje, tačiau teko girdėti, jog griovė nes neva jis buvo įtrūkęs bombardavimų metu ir nebuvo galima į jį įvesti komunikacijų), taip pat pastatas vietoje dab. transporto žiedo prie Žaliojo tilto. Taigi tiek buvo spėta „stalinizuoti“ šią miesto dalį:( Manau, su ta pačia „vizija“ sietinas ir pusės dab. Architektų sąj. rūmų nugriovimas :(. Nes kai kuriose kitose vietose (kurios matyt nepateko į miesto „stalinizavimo“ planus) yra ir pokarinio smarkiai apgadintų pastatų atstatymo pavyzdžių: Pylimo/Palangos g., Trakų/Vilniaus g., Kalinausko/Tauro g., Basanavičiaus/Algirdo g. ir t.t. ir pan. Na, tikriausiai Tamstai visa tai seniai žinoma, tačiau šalia šių nuotraukų verta tai paminėti ;)
Beje, gaila jog A.A. V. Drėma nesulaukė šių dienų ir šiandieninių technologijų:(, manau tokios nuotraukos būtų puikiai papildžiusios „Dingusį Vilnių“ :)
Taip, man yra žinomi šie faktai. Belieka džiaugtis, kad nebuvo pilnai įgyvendinti šie planai. Įdomu, aišku, kodėl – gal mada delsti su planais, „pradedam, bet nekaip nebaigiam” ir panašiai. Juo labiau šių ketinimų pradžia yra ~1940 m., t.y. prieš karą, tai gal būtent karas tuos planus kažkiek ir sužlugdė.
Labai įdomu, niekada negirdėjau, jog ta miesto „vizija“ radosi dar prieš karą, visuomet maniau, kad ji kilo tvarkant karo sugriovimus, ačiū už info;). Man žinomos kelios tos „vizijos“ neįgyvendinimo priežastys: tai 6-ojo deš. vadinamasis racionalaus išteklių panaudojimo (taupymo) planas – imta suprasti, jog verčiau yra plėsti gyvenamąjį fondą masiškai negriaunant senų, tinkamų naudoti pastatų, o statyti naujus laisvose teritorijose; taip pat teko girdėti, jog tuomet valdžioje irgi buvo sąmoningų žmonių, kurie suvokė tokių griovimų žalą ir sąmoningai marino tuos projektus stalčiuose laukdami geresnių laikų:). Ir sulaukė, juk vėliau požiūris šiek tiek pasikeitė ir imta po truputį net restauruoti senamiestį, o plėtra buvo orientuota į naujų „miegamųjų“ mikrorajonų statybas:)
Esu didziai suzavetas padarytu darbu.O kad taip geresniais laikasi gyventumem ir valstybe turetu lesu… Butu visai smagu ir prasminga ,atstatyti pastatus, kuriu vietoje stovejimo aiksteles ,o aiksteles irengti po jais ,juk miestas nuo to nenukentetu ,o istorija butu pagarbiai atkurta. Juk yra medziaga is kurios architektai galetu pakelti namus , tokius ,kokie jie buvo beveik pris simtmeti.
Seniai galvoju parašyti apie tai…
O nemanote, kad apie miestą daugiau byloja istorijos eigoje atsiradusios tuščios erdvės?
O nepagalvojote, kad būtent po žeme ir yra visa miesto istorija, kuri labai greitai ir nepelnytai pradingtų statant tokias aikšteles? Kaip pavyzdžiui įvyko Gedimino pr. arba Žemutinės pilies teritorijoje.
Su pagarbiu istorijos atkūrimo, mano nuomone, Lietuvoje sunki padėtis.
Su pastatų atkūrimo specialistais Lietuvoje taip pat striuka, nes iš vienos pusės gerų jų tikrai mažai, o iš kitos pusės unikalumo laikymasis šiandien mažai kam rūpi. Va taip ir pristatoma įvairių rūmų simuliakrų nevertų nė vieno kvadratinio decimetro istorinės žemės, kuri iškasama juos statant :)
nelabai aiški priežastis išvis atstatinėti pastatus. istorija svarbu, bet jeigu jau šitaip norite grįžti į praeitį gal viską griaunam, užsodinam medžiais ir lendam atgal į urvus ;)
tie pastatai juk irgi ant kitų pastatų pastatyti savu laiku buvo. Vyko karas, pastatai griuvo, jų vietoj dabar kažkas kito. Gyvenamieji namai persikėlė į miegamuosius rajonus, miestas išsiplėtė – viskas pasikeitė. Gražu į senas nuotraukas pažiūrėt, gražu prisimint, bet atstatyti tai nėra reikalo.
Ačiū, super darbas ir vaizdai!
Dėkui Autoriui !
Atlikote prasmingą, reikalingą darbą ir jeigu ir toliau jis bus tęsiamas – tai bus didelė dovana istorijos mylėtojams ir Vilniaus patriotams. Labai, labai AČIŪ !
[…] http://mylimasvilnius.wordpress.com/2010/12/01/o-kodel-gi-nepasigyrus/ […]
Patiko idėja ir rezultatas.
Super kadrai! Pagarba autoriui.
Įsivaizdavus, kiek laiko į šituos montažus sudėta, labai norėtųsi, kad jie paplistų ir kažkur plačiau.
Žmogau, Tavo darbo istorija nepamirš. Vilnius negali būti be praeities. Ir neteisūs tie, kurie nenori atkurti dabartiniuose „skveruose“ buvusių posesijų, – tai mūsų vieta ir laikas, mūsų kultūra ir istorija… Neleiskime okupantams ištrinti dalį mūsų savasties. Ačiū Tau :)
Tiltas tarp praeities ir dabarties. Aciu autoriui uz pastangas priminti, kaip greitai viskas kinta ir apauga uzmarstimi. Geria butu kada nors ateity net filmuka sukurti apie kitima. isivaizduoju, jeigu kas nuo praeito amziaus pradzios butu pastates kamera kad ir prie buvusio Vaiku pasaulio,veliau nufilmaves novotelio statyba… Ir ta filmuka nuolat suktu investuotojams ir architektams, pradedantiems kazka projektuoti Vilniaus istorineje dalyje… Gerai, kad Nasvyciai sugalvojo naujaji Vilniaus centra perkelti i kita Neries puse. Beje, kaip su tuo nugriuvusiu pastatu Ligonines gatveje?
Manau, kad geriau būtų aukštojoje mokykloje, tarkim, magistro pakopoje, įvesti su paveldu, istorine urbanistika ir architektūra Lietuvoje susijusias paskaitas ir nuoseklų švietimą. Tiesa, nesu tikras ar tokio dalyko architektūros studijose šiandien nėra. Tiesiog nujaučiu :) Kodėl magistro pakopoje?, galite paklausti. Todėl kad bakalauras Lietuvoje tampa vidurinio išsilavinimo lygio…
Galima turėti įvairių nuomonių. Aš asmeniškai nemanau, kad didžiaja dalimi tai ką jie darė Vilniaus architektūroje nėra gerai.
Kuriuo tiksliau? Nesu girdėjęs apie tai… Esu girdėjęs tik, jei neklystu, apie griuvimą Šiaulių gatvėje. Nekompetetingas darbas senamiestyje, sujudintas senas vandentiekis ir namas griūna.
Idomu be galo, aciu autoriui:) Kaip tik baigiam tokia knyga rengti – pavadinom ja „Czeslawo Miloszo Vilnius“. Salia tekstu „Vilniaus gatviu zodynas“ ir Miloszo ir Venclovos susirasinejimo apie Vilniu (Dialogas apie Vilniu) Jerzy’io Hoppeno, Zdanowskiu, Jano ir Januszo Bulhaku (is 1944 m.), Algimanto Kunciaus fotografijos ( be photoshopo:)) Stengemes parodyti ir tuos pastatus, kurie buvo jau po karo nugriauti, kuriuos buvo galima issaugoti. Si „Apostrofos“ leidyklos knyga pasirodys jau sio menesio pabaigoje. Pamaniau, gal jums butu idomu:)
Taip, labai įdomu. Gal galėtumėt brūkštelt, kai ji pasirodys knygynuose? Pasiieškočiau ir, manau, įsigyčiau : )
Lenkiuosi. Ačiū labai už triūsą, už atminties gaivinimą. Sėkmės kuo geriausios plėtojant projektą.
nuostabus darbas, labai ačiū, niekada neteko tokio dalyko matyti, nors dažnai norėdavosi sužinoti, kaip atrodė Didžioji gatvė ties dabartiniu dideliu skveru, kaip atrodė Vokiečių gatvė, kol jos nenugriovė Stalino valdžia. duos Dievas, ateis laikai, kai atstatytas bus Vilniaus senamiestis – toks, koks buvo ligi karo, na tiesiog nepaprastas grožis būtų atstatytas mūsų mylimo miesto ir Lietuvos sostinės.
nice!
trigrašis iš atminties: …manau, kad gan simboliška – cerkvę pavertus triaukščiu gyvenamuoju namu – įkurdindinti jos nudaužytoje altorinėje dalyje karstų dirbtuvėlę, …namo tūris tai bene Voskresenskaja cerkvė, viena trijų didžiausių 16 amž., į kurį telpa ir dabartinis vidinis kiemelis …