400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė

Matejko

Janas Matejko. Carai Šuiskiai Varšuvos Seime.

Prieš gerą mėnesį užtikau gerb. Grumlino įrašą, o tiksliau citatą apie tai, kaip Jo Didenybei Abiejų Tautų Karaliui Žygimantui Vazai Rusijos caras Vasilijus IV priesaiką davė. Dėkoju Grumlinui už tokį atradimą ir prižadėjau sau, kad būtent šiandien, sukakus 400 metų nuo šio įdomaus įvykio, būtinai pakartosiu jo įrašą čia. Šį kartą su vertimu.

Car Rosji schylił się nisko do samej ziemi, tak że musiał prawą dłonią dotknąć podłogi, a następnie sam pocałował środek własnej dłoni. Następnie Wasyl IV złożył przysięgę i ukorzył się przed majestatem Rzeczypospolitej, uznał się za pokonanego i obiecał, że Rosja już nigdy więcej na Polskę nie napadnie. Dopiero po tej ceremonii król Polski Zygmunt III Waza podał klęczącemu przed nim rosyjskiemu carowi rękę do pocałowania. Z kolei wielki kniaź Dymitr, dowódca pobitej przez wojsko polskie pod Kłuszynem armii rosyjskiej, upadł na twarz i uderzył czołem przed polskim królem i Rzecząpospolitą, a następnie złożył taką samą przysięgę jak car. Wielki kniaź Iwan też upadł na twarz i trzy razy bił czołem o posadzkę Zamku Królewskiego, po czym złożył przysięgę, a na koniec rozpłakał się na oczach wszystkich obecnych. W trakcie całej ceremonii hołdu na podłodze przed zwycięskim hetmanem, królem i obecnymi dostojnikami Rzeczypospolitej leżały zdobyte na Kremlu rosyjskie sztandary, w tym najważniejszy – carski ze złowieszczym czarnym dwugłowym orłem.

Nasz Dziennik

Vertimas į lietuvių kalbą:

Rusijos caras nusilenkė žemai, iki pat žemės, tuo pačiu turėjo dešiniu delnu paliesti grindis, o po šito pats pabučiuoti savo delno vidurį. Po to Vasilis IV prisiekė ir nusižemino priešais Abiejų Tautų Respublikos Majestotą, prisipažino nugalėtu ir žadėjo, kad Rusija jau niekada prieš Lenkiją nestos. Ir tik po šios ceremonijos Lenkijos Karalius Žygimantas Vaza padavė klūpinčiam prieš jį Rusijos carui Ranką pabučiavimui. Lygiai taip po jo, kunigaikštis Dimitrijus, Lenkijos Klušine sumuštos Rusijos kariuomenės vadas, puolė veidu žemyn ir kakta trenkė į žemę priešais Lenkijos Karalių ir Abiejų Tautų Respubliką ir lygiai taip prisiekė Karaliui kaip ir caras. Didysis kunigaikštis Ivanas taip pat puolė veidu žemyn ir tris kartus mušė kaktą į Karališkųjų Rūmų grindinį, po ko taip pat prisiekė ir visų akivaizdoje apsiverkė. Visos ceremonijos metu ant žemės, priešais pergalę pasiekusį Etmoną, Karalių ir kitus garbingus Respublikos asmenis gulėjo Kremliuje paimtos rusiškos vėliavos, o jų tarpe svarbiausia – carinė, su grėsmingu juodu, dvigalviu ereliu.