„Laisvės šventė laisvame Vilniuje“. Vilniaus balsas, 1940

Šios nuostabios Valstybės dienos proga dalinuosi įspūdžiais iš 1940 metų Vasario 16-osios.

PAMALDOS KATEDROJE

Išaušo Vasario 16 d. Buvo šalta. Termometras rodė -15°C. 8 val. rytą Gedimino kalne iškilmingai buvo iškelta tautinė vėliava. Tą pačią valandą vėliavomis pasipuošė visi Vilniaus namai. Prie kai kurių namų buvo iškelto didžiulės, kelių metrų vėliavos, kurios plevėsavo nuo stogo iki pat žemės.

Nežiūrint šalčių, žmonių iš pat ryto buvo pilnos gatvės. Visi grožėjosi papuošimais, vėliavomis ir dekoracijomis.

Įvairių tikybų žmonės 10 val. skubėjo į savo maldos namus. Katalikų, evangelikų, pravoslavų, žydų, musulmonų ir kitokių tikybų maldos namai prisirinko pilni tikinčiųjų, kurie įvairiomis kalbomis, įvairiausiais tekstais prašė Aukščiausiojo malonės, kad tik Lietuvoje būtų taika, ramybė, teisingumas ir laisvė. Visų tikybų dvasininkai pasakė pamokslus, kuriuose nupasakojo Lietuvos praeitį, dabartį ir ragino tikinčiuosius būti dorais, gerais, lojaliais Lietuvos piliečiais.

Iškilmingiausios apeigos įvyko katedroje, kur Šv. Mišias laikė vyskupas Matulionis, o pamokslą sakė kunigas Čibiras. Į pamaldas atvyko kariuomenės daliniai, savanorių kūrėjų suvažiavimo dalyviai su vėliavomis ir daug žmonių. Iš aukštųjų asmenų pamaldose dalyvavo vyr. įgaliotinis Bizauskas, vid. reik. min. Skučas, šviet. min. Dr. Jokantas, žemės ūkio ministras Audėnas ir kt.

PARADAS KATEDROS AIKŠTĖJE

[…] ką parodė Vasario 16 d. kariuomenės paradas Katedros aikštėje, gal būt, niekas nesitikėjo.

Diena šalta, šaltis žnaibė ausis ir nosis, šalo kojas ir susirinkusieji šokinėjo be jokios muzikos. Tačiau pilnos aplinkinės gatvės žmonių minios šalo, laukė, o pamačiusios pėstininkus, kavaleristus, tankus, slidininkus, prapliupo šauksmais „valio“, „lai gyvuoja“ ir t.t. Paradą priėmė Ministras Pirmininkas A. Merkys, kuris pradžioje apėjo visus kariuomenės dalinius, su jais pasisveikino ir pasakė susirinkusiems kalbą.

Po parado minia dar ilgai buvo gatvėse, o aukštieji svečiai nuvyko į Didžiąją gatvę prie namo Nr. 2, kur įvyko

PAMINKLINĖS LENTOS ATIDENGIMAS

Didžiojoj g. Nr. 2 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Tai brangūs ir kiekvienam lietuviui atmintini namai. Aukštai sienoje įmūryta vario lenta su įrašu:

1918 metais vasario 16 d. šiuose namuose paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atstatymas“.

A. Merkys atidengia atminimo lentą. 1940-02-16

Ministras pirmininkas A. Merkys atidengia paminklinę lentą ant Vilniaus signatarų namų. 1940 m. vasario 16 d. Fot. J. Miežlaiškis. lrs.lt

Lentą pagaminto ir prikalė Vilniaus miesto savivaldybė. Lentos atidengimo apeigose burmistras Stašys paprašė Ministrą Pirmininką Merkį atidengti tą lentą, kuri prieš tai buvo uždengta tautine vėliava. Atidengęs paminklinę lentą, Ministras Pirmininkas pasakė kalbą, kurioje kvietė visus lietuvius čia atvykti ir prisiminti tą vietą, kurioje gimė Lietuvos Nepriklausomybė. Iškilmėse dalyvavo vyr. įgal. K. Bizauskas ir Vailokaitis, pasirašę nepriklausomybės paskelbimo aktą.

To istorinio namo savininkas Kusaitis tokia iškilminga proga gavęs didelę garbę pranešė, kad paskyrė vienam neturtingam Vilniaus studentui stipendiją.

Orkestrui sugrojus „Lietuviais esame mes gimę“, paminklinės lentos atidengimo iškilmės buvo baigtos.

16 val. įvyko vėliavos nuleidimo iškilmės Katedros aikštėje. […]

St. Mac.