Witold featured

Paminklas Vytautui Didžiajam Vilniuje

1932 m. rugsėjo 7 d. Kaune, Panemunėje atidengtas skulptoriaus Vinco Grybo paminklas Vytautui Didžiajam. Visa tai, savaime suprantama, buvo susiję su 500-osiomis Vytauto Didžiojo mirties metinėmis. Didelis skaičius panašių, nors ir mažesnio dydžio ar meninės vertės Lietuvos didžiojo kunigaikščio paminklų ir atminimo lentų, atsirado visoje Lietuvoje. Daug jų išlikę arba atkurta po sunaikinimo sovietmečiu.

V. Grybas. Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. 1935

V. Grybas. Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. 1935. limis.lt

Bet mažai kas žino, kad Vilnius, tuomet buvęs Lenkijos sudėtyje, taip pat siekė įamžinti Didžiojo kunigaikščio atminimą. Tuo tikslu net buvo įkurtas „Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų mirties metinių paminėjimo komitetas“, 1931 m. viduryje susitikęs neeiliniame posėdyje. Šio tikslas – aptarti Vyskupų rūmuose (kuriuose šiandien Lietuvos Respublikos prezidentūra) įvykusioje Meno propagandos instituto organizuotoje parodoje eksponuotą, profesoriaus Ludomiro Ślendzińskio paminklo Vytautui Didžiajam modelį.

Ludomir Śledziński

Prof. Ludomir Slendziński. pl.wikipedia.org

Susirinkę, vadovaujami Meno komisijos pirmininko Witoldo Staniewicziaus, vienbalsiai pritarė šio paminklo realizavimui ir pagyrė autorių, taip puikiai atlikus pavestą užduotį.

Po šio pritarimo, antrasis komisijos žingsnis buvo vietos būsimajam paminklui išrinkimas. Pradžioje planuota paminklą statyti ant Pilies kalno, kūrinį komponuojant priešais Aukštutinės pilies griuvėsius. Tačiau ėmus valyti griuvėsių prieigas ir atidengus viršutinį aukštą, paaiškėjo po žeme esant dar vieną, reikalaujantį nuodugnesnių tyrimų ir darbo. Šios vietos atsisakyta, mat nenorėta smarkiai keisti kalno viršūnės reljefo.

Imta ieškoti naujos vietos, pasiūlyti keli variantai. Vienas jų – Vilniaus Katedros užnugaris. Vytauto Didžiojo paminklas būtų atsuktas veidu į Pilies kalną. Šios ir kitų vietų parinkimas ir siūlymas minėjimo komitetui, paskirtas čia pat sudarytai nedidelei komisijai. Į komisiją įėjo žymieji vilniečiai – paminklo autorius prof. L. Ślendzińskis, Vilniaus konservatorius (taip vadinti paveldosaugininkai) Stanislawas Lorentzas ir architektas Stefanas Narębskis.

Beliko susipažinti su pristatytu modeliu. Tai, šarvais dengtą krūtinę į priekį atstačiusio Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto monumentas, kuriame dešinę ranką jis pasirėmęs kalaviju, o kairę – skydu. Kunigaikštis apvilktas apsiaustu, galva papuošta kunigaikščio kepure. Kunigaikščio plaukai, kaip įprasta pasakojimui, ilgi. Figūra užkelta ant santūraus postamento, kuriame įrašyta – „Vytautas. Lietuvos didysis kunigaikštis […].“ Pieštiniame maketo atvaizde pastebėtinas postamente esantis lenkiškas erelis, kurio nuotraukose – nesimato.

Bėda ta, kad skirtingai nei Kaune, Vilniuje šiam paminklui atsirasti neteko. Projektas, kaip ir daugelis tarpukario Vilniuje, neįgyvendintas. Verta pastebėti, kad ryškaus Vytauto paminklo Vilniuje nėra ir šiandien, neskaitant kelių medinių skulptūrų ar Birutės monumento su Vytautu ant rankų. Visgi, 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms Vytauto paminklas projektuotas taipogi Vilniaus pilių teritorijoje. Tačiau leidimas šiems darbams Savivaldybės neduotas. Panašu, kad projektas iškeliavo į Trakus.

G. Karalius. Vytauto Didžiojo paminklo maketas

G. Karalius. Vytauto Didžiojo paminklo maketas