Tommak feat

TOMMAK. Arba diena Vilniaus autobusų garaže

„Viliaus geležinkeliečiai“?

Šitaip įvardintas vienuolikos fotografijų rinkinys pakliuvo man į rankas po ilgos kelionės iš Lenkijos. Daugiausia pasitikėjimo pavadinime kėlė žodis „Vilniaus“, mat geležinkeliečius kadre atpažinti būtų sudėtinga. Nebent fotografijų herojai būtų apsupti iešmų, bėgių ar kitų aiškiai gelžkieliams būdingų atributų. Nieko panašaus. Vietoje to, keli fotografijų herojai akivaizdžiai vilkėjo uniformas, juos supančioje aplinkoje nei bėgių, nei Vilniaus geležinkelio stočiai būdingų XIX a. pastatų nesimatė. Taip pat galima pastebėti, kad pagal fotografijų apipjovimą, jas galima skirstyti į dvi grupes: penkios tiesiai pjautos didesnio formato ir šešios mažesnės, pjautos banguotu peiliu. Pastaroji grupė įdomi tuo, kad joje matomi vaizdai dėliojasi į aiškų siužetą ir tiksliai datuoti 1937 m., ir būtent joje esantis vienas vaizdas leido tiksliai nustatyti vietą, kurioje likusios fotografijos atliktos. Deja, matomi įvykiai kol kas kelia klausimų. Bet apie viską iš eilės.

Autobusų garažas Legionowa g. 1937 m.

1. Autobusų garažas Legionowa g. 1937 m. Fone – karinis sandėlis.

Ilgai nedelsiant, pradėkime nuo lokalizacijos klausimą išsprendusios pirmosios fotografijos. Joje matoma užkandžiaujanti aštuonių asmenų grupė, susėdusi  ant grindinio plytelių krūvos prie medinio ūkinio pastato ir medinės tvoros. Trečiame plane gan gerai matomas sandėlio tipo pastatas, kuris ir atskleidė, kur atlikta ši fotografija. Visam rinkiniui svarbus pastatas, tai sandėlis šiandieninėje Savanorių pr. 8. Nuotraukoje jis matomas iš nugarinės pusės. Dėl užstatymo gyvai ją pamatyti šiandien pakankamai sudėtinga, tačiau džiugina faktas, kad šio pastato abu ilgieji fasadai beveik vienodi. Galima papildyti, kad šis pastatas įrašytas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Gaila, kad daugiau informacijos KPD tinklapyje apie šį objektą nėra, tik tiek, kad pastatytas jis XX a. pr. Tai galima buvo nuspėti.

Antroje iliustracijoje pateikiu animuotą vaizdą su minėtos teritorijos kaita nuo 1944 m. iki 2010 m. ir apytiksle 1-osios fotografijos atlikimo vieta. Taigi, pirma užuomina, kad fotografija atlikta „Tarpmiestinės ir miesto autobusų komunikacijos bendrovės“ (geriau žinomos TOMMAK – Towarzystwo miejskich i międzymiastowych komunikacyj autobusowych – vardu. Taipogi vadinta Arbon) garažo teritorijoje. Minėtoji bendrovė TOMMAK, tai šveicarų kapitalo bendrovė, turėjusi sutartį su tuomete Vilniaus miesto savivaldybe ir teikusi Vilniaus miestui ir jo apylinkėms autobusų komunikacijos paslaugas. Ji „turėjusi savo garažą, įkurtą Savanorių prospekte, kur vėliau, jau tarybiniais metais, veikė Vilniaus ATį-2. Čia šveicariški „Saurer“ autobusai, kursavę Vilniuje, remontuoti, perdirbti ir atnaujinti jų kėbulai“ (žr. R. Žičkus ir L. Suslavičius, SAURER autobusai Vilniuje, taip pat W. Wołkanowski, Wilno TO-MMA-Klawo…, czyli rzecz o komunikacji miejskiej).

2. Autobusų garažų teritorija laikui bėgant

2. Autobusų garažų teritorija laikui bėgant

Iliustracijoje žaliai pažymėtas anksčiau minėtas karinis sandėlis, žydrai – svarbiausias Vilniaus miesto autobusų – TOMMAK – garažas (tuomet įsikūręs adresu Ul. Legionowa 2, o šiam pastatui dar egzistuojant – Savanorių pr. 10), gelsvai – Šiaurės mugės (Targi Północne) paviljonas, pradėtas įgyvendinti 1936–ais, 1938 m. mugei ir tebestovintis šiandien.

Antroji nuoroda į TOMMAK – užkandžiaujančių vyrų uniformos. Pasikalbėjus su Vilniaus viešojo transporto istoriku Ričardu Žičkumi, kuriam, beje, ir priklauso šios puikios „geležinkeliečių“ nuotraukos, sužinojau, kad juodas uniformas TOMMAKe dėvėjo tarpukario Vilniaus autobusų konduktoriai, pilkas – vairuotojai. Ričardas pasidalino ir dviem tai patvirtinančiais vaizdais vairuotojo ir konduktoriaus.

Štai kitos rinkinio fotografijos.

Svarbiausia užduotis dabar – tiksliai lokalizuoti šiuos vaizdus, o pagal galimybes įpūsti kuo daugiau informacijos į jose vaizduojamą labai įdomu turinį.

Nuotraukų lokalizacija

Užbėgdamas už akių iš karto pateikiu ištrauką iš 1938 m. Vilniaus plano su mums rūpima TOMMAK garažo teritorija.

13. TOMMAK garažo teritorija 1938 m. plane

13. TOMMAK garažo teritorija 1938 m. plane

Žydrai apvestas pagrindinis garažas, žalsvai – karinis sandėlis. Šiaurės mugės paviljono, apie kurį kalbėjome anksčiau, plane dar nėra. Nuotraukų lokalizacijos numeriai sutampa su teksto iliustracijų numeriais. Toliau tekste šią lokalizaciją grįsiu. Lokalizacijos eiliškumas nebūtinai sutaps su nuotraukų eiliškumu.

3 fotografijos vietos tiksliai nustatyti nepavyks, bet gerai matomi TOMMAK darbuotojai su savo uniformomis, dirbantys, nors gal greičiau, vaizduojantys dirbančius prie varstoto. Vyras dešinėje toliau sutinkamas visose likusiose pirmosios grupės fotografijose (Vaizdai Nr. 3-6).

Jau nustatėme, kad nuotraukos darytos TOMMAK garažo teritorijoje. Paties garažo pastato pagrindinio fasado fragmentą galima matyti 13 nuotraukoje, saugomoje Varmijos ir Mozūrų muziejuje, Olštine.

13. Vilniaus autobusai priešais TOMMAK garažą Legionowa g.

13. Vilniaus autobusai priešais TOMMAK garažą Legionowa g. (MWiM)

13-oji nuotrauka atlikta nuo dabartinio Savanorių pr., link šiandieninės Kedrų g. Atkreipkite dėmesį į laiptuotą garažo fasadą. Jeigu įdėmiau pažiūrėsite į 10 nuotraukos pastatą kairėje, pamatysite, kad antrame plane matomo fasado (matomo iš nugaros) „laiptiškumas“ toks pat. To pakanka patvirtinimui, kad tai tas pats pastatas ir tokiu būdu 10-oje fotografijoje matoma aplinka leidžia drąsiai grįsti likusių fotografijų lokalizaciją. Remiantis šiuo samprotavimu galime teigti, kad 10 fotografija fotografuota link Legionowa gatvės (šiandien Savanorių pr.).

10 fotografijoje dešinėje matomas baltas plytų pastatas, kuris užfiksuotas 7 ir 11 fotografijose. Dėl to, kad jis atskiras ir su kaminu, simboliškai pavadinkime jį kalve. Už šios kalvės, arčiau Legionowa gatvės, stovi medinis ūkinis pastatas. Šis samprotavimas sutampa su 1938 m. plane matomais dviem nedideliai pastatais rytiniame TOMMAK teritorijos šone. Taipogi, šie du pastatai leidžia mums teigti, kad 7 fotografija atlikta nuo Legionowa, o 11 – link Legionowa gatvės. Be to, medinis ūkinis pastatas – tas pats prie kurio kampo užkandžiavo 1-osios nuotraukos herojai.

14. 4 ir 11 fotografijų palyginimas

14. 4 ir 11 fotografijų palyginimas

Jau lokalizuota 11 fotografija leidžia lokalizuoti ir 4-ąją. Pastarosios antrame plane matomas gyvenamų stogų „ritmas“ ir raštas sutampa su matomu 11-oje. Taigi, 4-oji atlikta jau pačioje Legionowa (Savanorių) gatvėje, dviratininkui važiuojant į garažo teritoriją.

5 fotografija, greičiausiai atlikta prie nugarinio garažo fasado. Tolumoje matoma vakarinė teritorijos tvora, kartu su reljefu kylanti aukštyn, ką patvirtina ir 1938 m. plane matomos altitudės.

Kelių likusių fotografijų (8, 9, 12), atliktų prie tvorų, tiksliu lokalizavimu neužsiėmiau, tačiau kaip tik apie tai rašydamas supratau vieną naujieną – ne per seniausiai nugriautas duonos kepyklos pastatas Savanorių pr. turėjo labai nemažai prieškario mūro. Iki šiol maniau, kad jis visas iš geltonų plytų perstatyta sovietmečiu. Pasirodo, nieko panašaus! Geltonomis plytomis jis buvo tik apstatytas.

15. Kepyklos kaminai

15. 1 fotografijos lokalizacija ir 9 fotografijoje matomi kepyklos kaminai

9 fotografijoje matomi kepyklos kaminai leidžia ne tik ją lokalizuoti (atlikta ji prie rytinės garažo teritorijos tvoros), bet ir patvirtina, kad neseniai nugriautos kepyklos mūras – ikikarinis. Kaminus pažymėjau 15 fotografijoje, jie gerai matomi ir 2-ame animuotame vaizde.

16. „Vilniaus duonos“ kepyklos kaminai 2011 m. (pbb.lt)

16. „Vilniaus duonos“ kepyklos kaminai 2011 m. (pbb.lt)

Nuotraukų turinys

Nuotraukų kontekstas – daugiausia klausimų kelianti šių fotografijų „dalis“, mat kalbėti daugiausia galima tik apie tai, kas matoma, nes žinoma ne daug.

Visos fotografijos – tai tai tiesiog autobusų garažo darbuotojų kvailiojimas. Gaila, kad abiejų grupių nesieja bent vienas bendras asmuo. Panašumų yra, bet užtikrintumo trūksta.

5 fotografijoje darbuotojai kvailioja laidodami „Dramblį“. Apie tai skelbia virš žmogaus formos iškamšos pakabinta, kreida užrašyta lentelė („Tu spoczywa słoń“ – „Čia ilsisi dramblys“). Aplinkiniai „liūdi“ su šypsenomis veiduose. Kas gi tas Dramblys? Didelis, svarbus žmogus? Galbūt…

6 nuotraukoje ūsuotas vyras (matomas ir 3-5 fotografijose) skuta savo kolegą. Kolega, savaime suprantama, šitaip pagerbiamas ir šiek tiek (bet tik šiek tiek) panašus į likusiose fotografijose sutinkamą Karalių. Kito skutimas, mano manymu, kvailiojimas iš neturėjimo ką veikti.

7-12 fotografijos – įdomiausios turinio prasme. Jose matomas autobusų garažo darbuotojų karūnuojamas Karalius Žiurstas I-asis. Apie tai skelbia virš jo galvos nešiojamas transparantas su užrašu „Karaliaus Žiursto I-ojo karūnacija. 1937“ („Koronacja Króla Szuszwała I-ego. 1937 r.“). Žr. 17 fotografiją.

17. Transparantas „Karaliaus Žiursto I-ojo karūnacija. 1937 m.“

17. Transparantas „Karaliaus Žiursto I-ojo karūnacija. 1937 m.“

Būsimasis karalius pridengtas baldakimu, vedžiojamas po garažo teritoriją, jį lydi riteris (su akiniais nuo saulės), „juodaodžiai“ vergai, juodai išsiteplioję kūnus ir vėduojantys monarchą vėduoklėmis (įtartinai primenančiomis šluotas), jo apdovanojimų nešiotojai su pagalvėlėmis rankose ir didelė svita. 8-oje iliustracijoje matomas pats karūnacijos momentas.

Daug klausimų kelia lenkiškos žodžio „Szuszwał“ reikšmė. Internete, geriausiai kontekstą atitinkanti šio žodžio reikšmė – „odinis meistrų (kalvių, liejyklų darbininkų) žiurstas/chalatas“, taip pat „tingus žmogus“. Tikėtina, kad chalatas, kuriuo karalius apviltas 7-9 fotografijose ir yra karaliau vardo pagrindas.

Kodėl karūnuotas garažo karalius? Nežinau. Su gudriais kolegomis svarstėme šį klausimą ir versijų atsirado įvairių.

  1. Lenkijoje vaikai ir šiandien karūnuoja, tarkim, stovyklos karalių. Juo gali tapti vyriausias ar kažkuo nusipelnęs stovyklos narys (pavyzdys). Ačiū ponui Michał!
  2. Karaliumi taip galėjo būti karūnuotas ir geriausiai pasirodęs naujai „iškeptas“ kalvis. Gizelis (mokinys), pabaigęs mokslą turėjęs peršokti per savo žiurstą ir tai buvo simbolinis jo perėjimas iš gizelio į meistrus. Geriausiajam jų, galėjo atitekti ir karūna, uždėta atitinkamos ceremonijos metu. Ačiū Dario ir ponui Waldemar!

Svarbu paminėti, kad 1937 m. birželio-liepos mėnesiais TOMMAKo garaže vyko didelis darbuotojų streikas, okupuojant minėtąjį garažą. Miestas visą mėnesį neturėjo viešojo transporto, o pagrindiniu solidariai streikuojančių vairuotojų ir konduktorių reikalavimu buvo atlyginimų padidinimas 20%. Į šio reikalo sprendimą įsikišo ir miesto prezidentas ir įmonę valdanti šveicarų firma Saurer, kurios direktorius net buvo atvykęs į Vilnių derėtis su streikuojančiais. Liepos viduryje suderėjus sąlygas, pirmieji po streiko mieste pasirodę autobusai, buvo perpildyti laimingų žmonių, „jau nesitikėjusių, kad Vilnius vėl turės viešąjį transportą“.

Kuo šis streikas susijęs su mūsų analizuojamomis nuotraukomis?

Bėda ta, kad okupavus garažą, 195 streikuojantys darbuotojai beveik visą mėnesį nepaliko garažo, paeiliui atlikdavo visą parą trunkančius budėjimus, o nakvodavo pačiuose garaže stovinčiuose autobusuose (miestiečių vadintuose Arbonais, nuo Šveicarijos Arbono miesto, kuriame buvo įsikūrusi Saurer firma). Deja, fotografijose matomi darbuotojai – lauke. Kas automatiškai eliminuoja šį didįjį streiką. Tačiau rastoje informacijoje iš tuometės Vilniaus spaudos apie jį skaitome:

Žurnalistas: O kaip jūs, apskritai, leidžiate laiką streiko metu?

Streikuotojų atstovas spaudai: Na, grojame, dainuojame, vakar surengėme koncertą. Mat daug streikuojančių turi ir savo instrumentus. O štai prieš kelias dienas surengėme sporto varžybas. Žodžiu, darome viską, kad palaikytume pakilią dvasią […].

Ž.: O ar galima išeiti į lauką iš garažo?

S.: Žinoma, niekas nieko neverčia sėdėti. Bet ir taip niekas iš garažo neišeina. Juk tai streikas. Kartais tik budėtojai išeina nupirkti būtiniausių produktų ar rūkalų.

Taigi, linksmas ir muzikalus Vilniaus autobusininkų būdas (žr. nuotraukas 10 ir 12, kuriose užfiksuoti ir muzikantai) pagrindžiamas ir tekstu. Be to, tais metais vyko dar keli nedideli streikai šioje įstaigoje, kurių metu garažas nebuvo okupuojamas. O gal karūnuojamas Karalius Žiurstas I-asis – nusipelnęs didžiojo streiko dalyvis? Klausimų kol kas labai daug, tačiau tikiuosi, kad nors šiek tiek padėjau Jums giliau pažvelgti į nenuobodų prieškario Vilniaus gyvenimą.

Jei turite daugiau minčių apie tai, kas matoma nuotraukose, komentuokite!