Jogailaičiai. Miestas-sodas šalia Vilniaus

Jagiellonów. Miestas-sodas šalia Vilniaus. XX a. 4 deš. Biblioteka Narodowa

Jagiellonów. Miestas-sodas šalia Vilniaus. XX a. 4 deš. Biblioteka Narodowa

Puiki Facebooke gyvuojanti Vilniaus miesto studija paklausė manęs štai kokio dalyko:

VMS

Senokai svarstau parašyti apie šią gyvenvietę. Dabar atsirado proga.

Visų pirma reikia pradėti nuo to, kad Biblioteka Narodowa pateikiamas datavimas „1920 m.“ yra gerokai paankstintas. Bet apie viską iš eilės.

Jei prieškariu važiuotumėt traukiniu iš Vilniaus, tuoj išnirę iš Panerių tunelio, dešinėje pamatytumėt aukštus griuvėsius. Žmonės kalbėjo, kad tai senų rūmų likučiai, tačiau iš tiesų tai buvusi nebaigta statyti sanatorija. Caro valdžia ją pradėjo statyti 1913 m. savo šiaurės rytų krašto valstybės tarnautojams, tačiau dėl prasidėjusio Pirmo pasaulinio karo jų taip ir nebaigė. Vilnių prijungus prie Lenkijos, čia planuota įrengti sanatoriją policijos pareigūnams, tačiau dėl lėšų stokos šie planai taip pat liko neįgyvendinti.

Kairėje, išnirus iš Panerių tunelio, matėsi senas Panerių geležinkelio stoties pastatas, o tuoj už jo – vasarnamių kolonija Jagiellonów. Galima būtų ją vadinti Jagielonuvu, bet patogumo dėlei pavadinkime Jogailaičiais.

Šiandien šioje vietoje tiesiog Aukštieji Paneriai – nedidelė gyvenvietė prie didžiulio geležinkelio mazgo ir kelios gatvės (Baltosios Vokės, Moksleivių, Vasarotojų, Juodšilių, Agrastų, Pagirio ir t.t.). Šiandieniniai Aukštieji Paneriai tai tik dalis to, kas buvo ir to, kas buvo suplanuota.

Aukštieji Paneriai ir jų apylinkės šiandien

Aukštieji Paneriai ir jų apylinkės šiandien

Iki 1932 m. šioje vietoje, be kelių geležinkeliečių namukų, nebuvo nieko tik gražus Panerių pušynas ir Panerių istorija. Šiose apylinkėse 1812 m. vilniečiai pasitiko Napoleoną, Antanas Gelgaudas kovojo su Rusijos kariuomene 1831 m., čia A. Mickevičius, manoma, parašė baladę apie dvylika plėšikų „Powrót taty“ („Tėčio sugrįžimas“).

1932 m. čia pradėta formuoti nauja gyvenvietė, skirta pavargusiems nuo miesto šurmulio. Tai buvo viena iš kelių satelitinių, „tarpinių“ Vilniaus kolonijų, į kurias gyventi bėgdavo didmiesčio tankmės išvarginti vilniečiai. Iki karo apie Vilnių buvę keli tokio pobūdžio urbanistiniai dariniai: šiaurėje Kalvarija ir Verkiai tarp Vilniaus ir Riešės, rytuose Pavilnys (Kolonja Wilenska) tarp Vilniaus ir Naujosios Vilnios, pietuose Kirtimai (Porubanek) tarp Vilniaus ir Juodšilių (Czarny Bór) bei vakaruose Jogailaičiai (Jagiellonów) tarp Vilniaus ir Lentvario ar net Trakų. Miestu-sodu vadinti ir Jašiūnai. Šių kolonijų vystymas buvo įkvėptas dar XIX a. pabaigoje Ebenezerio Howardo sukurtos miesto-sodo koncepcijos, pagal kurią buvo kuriamos savarankiškos, žaluma apsuptos gyvenvietės, turėjusios, kaip tuomet sakyta, „visus miesto ir kaimo privalumus tuo pat metu“.

Skelbimas apie parduodamus sklypus naujai formuojamoje gyvenvietėje „Jagiellonów“. 1932 m.

Skelbimas apie parduodamus sklypus naujai formuojamame mieste-sode „Jagiellonów“. 1932 m.

Jogailaičiai formuoti ant plokščios aukštumos, virš miesto iškilusios net 80 metrų. Naująją gyvenvietę iš dalies kirto Vilniaus–Varšuvos geležinkelis, šalia ėjo ir tuos pačius miestus jungęs J. Piłsudskio plentas. Iš vienos pusės šį miestą-sodą ribojo Panerių erozinis kalvynas, saugojęs miestelį nuo šiaurinių ir šiaurės-rytinių vėjų, o kitoje – Vokės upelis. Čia prieš pat Antrąjį pasaulinį karą planuota įrengti Jogailaičių pliažą, o Panerių kalvyno gausių šaltinių vandenį planuota kanalizuoti ir tiekti Jogailaičių gyventojams, įrengti balneologinę gydyklą.

Jagiellonów – Jogailaičiai. 1944 m. rugpjūčio 27 d. NARA/LCVA

Jagiellonów – Jogailaičiai. 1944 m. rugpjūčio 27 d. NARA/LCVA

Jogailaičių plotas – 520 ha, iš kurių iki 1938 m. statyboms suformuoti ~170 ha, o iš jų užstatyti ~90 ha. Jogailaičiuose iki karo gyveno ~600 gyventojų, visi ten buvę ~200 namų turėjo vandentiekį, elektrą, miesto-sodo gatvės buvo apšviečiamos lankiniais elektros žibintais. Miestas-sodas vystytas šiaurės ir rytų kryptimis, centrinės dalies išvystyti, deja, nespėta.

Miestelis turėjo savo pašto ir telefono stotį, buvusią prie geležinkelio stoties, betono gamyklą. Jam sparčiai plečiantis, bendrajame plane projektuota pastatyti magistratą, priešgaisrinę stotį, prekybos namus, bažnyčią, viešbutį, dvi mokyklas, vaikams skirtą Jordano sodą, benzino kolonėlę, naują geležinkelio stotį, skerdyklą, sporto kompleksą, sanatoriją, ligoninę. Sveikatingumas ir sportas (ypač žiemos) buvo dvi sritys, į kurias orientuotasi šį miestą-sodą plečiant. Dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus, Jogailaičiuose planuota plėsti pasiteisinusią vaikų ir jaunimo vasaros stovyklų veiklą.

Galima pridurti, kad 1938 m. šalia stoties buvo pastatyta koplyčia-grota, kurioje patalpinta Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo kopija. Grotą pašventino Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jałbrzykowskis.

Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jałbrzykowskis

Romuald Jałbrzykowski. Vilniaus arkivyskupas

Antro pasaulinio karo metais šios vietos aurą sugadino čia pat vykdytos Panerių žudynės. Jos vykdytos pirmosios sovietų okupacijos metu pradėtoje įrenginėti kuro bazėje, o antrosios sovietinės okupacijos metu šis sveikatingumo kampelis pavirto didžiuliu geležinkelių mazgu ir kurortine prasme nebebuvo vystomas. Rytinis miesto-sodo kraštas apskritai išnyko ir užaugo mišku. Jogailaičiai, o tiksliau tai, kas iš jų liko, pervadinti Aukštaisiais Paneriais.