Vilnius iš oro. 1917 m. balandžio 19 d.

Pakilkime virš Vilniaus!

1917 m. balandžio 19 d. Vokietijos imperijos karinių oro pajėgų 501 didžiųjų orlaivių dalinys (Riesenflieger AbtNr501), kurio sudėtyje buvo lakūnai Martin Häßner, (?) Böhme ir (?) Kaprowsky, gavo užduotį atlikti Vilniaus aeronuotraukas. Mūsų laimei, šie vaizdai pasiekė mūsų dienas.

Kad neprapultų, sudedu jas čia ir po vieną dalinsiuosi „Mylimo Vilniaus“ Facebook paskyroje su ilgesniais komentarais.

Vilniaus geležinkelio stotis iš oro. 1917 m. balandžio 19 d. rytas.

Žvalgybinė Vokietijos imperijos karinių oro pajėgų 501 didžiųjų orlaivių dalinio (Riesenflieger Abt. Nr. 501) žvalgybinė fotografija.
Puikiai matomas neišlikęs, tuomet nelyginės numeracijos, Geležinkelio gatvės užstatymas. Po šimtmečio, kažkur tarp šių namų stovės McDonald’s, kitoje Stoties g. pusėje erdvė ištuštės autobusų stoties prieigoms. Vaizde matome šiandien neįprastos konfigūracijos geležinkelio stoties aikštę, senąjį pėsčiųjų tiltą per gelžkelį ir neišlikusį Vilniaus geležinkelio stoties pastatą. Peronuose – net du pajudėjimo laukiantys lokomotyvai.

Vilniaus geležinkelio stotis iš oro. 1917 m. balandžio 19 d. pavakarys.

Šį kartą žvalgai užfiksavo centrinę geležinkelio stoties aikštės kompoziciją. Gerai matoma Stoties gatvė, mūsų kairėje ribojanti Geležinkelio technikos mokyklos „trikampį“. Ši mokykla, išsiskirianti žaviu avant-cour, I pasaulinio karo metais buvo paversta karo ligonine su patogiu, nuo gatvės atskirtu įvažiavimu.
Iš kitų dviejų pusių kairįjį Stoties g. „trikampį“ formavo Geležinkelio ir Sodų gatvės. Vėliau čia matomą Sodų gatvę nukirs sovietmečio Autobusų stotis, kairysis „trikampis“ ištuštės, apmažės ir Sodų g. užstatymas. Įdomu ir tai, kad dešinėje Stoties g. pusėje pokariu bus suformuotas simetriškas trikampis pratęsiant Šopeno g. Deja, nenatūraliai suformuotas skveras nepasiteisins.
Gerai įsižiūrėjus, Soties g. grindinyje įžiūrėsime ir arklinio tramvajaus bėgius, aplink stotį zujančius vežikus.

Rytinė Vilniaus dalis. 1917 m. balandžio 19 d. rytas.

Vokiečių žvalgų dėmesio centre – Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, vizičių vienuolynas ir visa jo didelių sodų teritorija. Vokiečiams žvalgant miestą, po 1863-1864 m. Sukilimo čia įkurdintos stačiatikių vienuolės jau buvo pasitraukusios į rytus. Vizitės čia grįš po poros metų.
Palei pat puošniais vartais dabintą vienuolyno tvorą bėga Rasų g., jungianti Rasų priemiestį su Subačiaus gatve. Vaizde gan gerai matosi, kaip Rasų g. – kitaip nei šiandien – tiesiai remiasi į Subačiaus.
Fotografijos centre – statmenai į Rasų kylanti Alaus gatvė (Ul. Piwna, šiandien – M. Daukšos).
Vaizdo kairėje – ilga Subačiaus gatvės panorama. Matoma gatvė pradeda savo vingius nuo Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčios ir bėga palei Misionierių ir Vizičių sodų tvoras. Joms pasibaigus, kairėje pasitikdavęs „Šveicariškas sodas“ – aludario I. Lipskio, visai netoli turėjusio savo daryklą, restoranas. Už jo – Paplavos, Goldšteino odos apdirbimo fabrikas, Vilnelės kanalų ir vieno senųjų Tiškevičiaus malūnų likučiai. Čia jie prastovės dar dvidešimtmetį ir galiausiai bus išrinkti.
Subačiaus gatvės dešinėje kyla 1902 m. Pigių higieninių butų draugijos pastatydinti „pigieji namai“ neturtėliams, o tolyn už jų – tik Markučiai.

Antakalnis iš oro. 1917 m. balandžio 19 d. Vidurdienis.

Šį kartą aptarkime Antakalnį iš oro. Vaizdo centre – Vilniaus Išganytojo bažnyčia, buvęs tirinitorių vienuolynas ir visas carmečio karo ligoninės kompleksas. Gerai matosi, kad Išganytojo bažnyčios bokštai dengti svogūnais – tai 1863 m. uždarytos bažnyčios ir čia įkurtos Šv. Mykolo Arkangelo cerkvės palikimas.
Vienuolynas ir aplinkiniai pastatai pritaikyti ligoninei, šią savo funkciją jie išlaiko ir 1915 m. Vilnių užėmus kaizerinei Vokietijai. Papildomai vienuolyno pastatuose laikyti ir karo belaisviai. Teritoriją išilgai skrodžiančia L. Sapiegos gatve nutiestais bėgiais iš miesto geležinkelio stoties vežti sužeistieji.
Tarpukariu, gyvenimui Vilniuje aprimus, visas šis Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir kitų statinių kompleksas toliau naudojamas medicinai. Po kelių metų nuo žvalgų skrydžio čia įsikurs Vilniaus apskrities ligoninė, Vilniaus įtvirtintos stovyklos ligoninė ir įvairios Vilniaus Stepono Batoro universiteto medicinos įstaigos. Apie jas paeiliui.
Vaizdo apačioje matome 1809 m. perkurto Sapiegų rezidencijos barokinio parko atgarsius. Iš „apačios“ jį rėmina vos matomi, vėliau čia įsikursiantys Ginekologijos ir Vaikų skyriai, iš „viršaus“ – Chirurgijos skyrius ir sandėliai.
Išganytojo bažnyčia nuo Chirurgijos skyriaus atskirta Areštantų skyriumi bei šiandien jau neišlikusiais puošniais vienuolyno vartais.
Laikui bėgant Išganytojo bažnyčia susigrąžins savo kampuotus bokštelių stogus, pavadiną, o vienuolyno patalpose įsikurs USB Dermatologijos klinika bei Odos ir veneros ligų skyrius.
Dideliame pastate į dešinę nuo bažnyčios 1924 m. įsikurs USB Chirurgijos klinika, antrame aukšte – Venerinių ligų skyrius, o dar aukščiau – Vidaus ligų skyrius. Kitoje L. Sapiegos gatvės pusėje įsikurs ligoninės administracija ir vaistinė. Žemiau vaizde esančiuose Sapiegų rūmuose su žaviu vandens bokštu carinę karo ligoninę pakeis centrinė ambulatorija ir USB Akių klinika.
Teritorijos šiaurėje įsikūrė USB Anatomijos patologijos skyrius, sandėliai ir nemažai kitų, pagalbinių skyrių.