„Mylimas Vilnius“ grįžo. Bent tam, kad nenugrimztų visiškon užmarštin, tam, kad dar šį bei tą papasakotų.
Esu užkietėjęs Vilniaus mįslių gliaudytojas. Ypač susijusių su nuotraukų lokalizavimu. Gaila, bet nemažai gerų resursų šia tema jau yra išnykę – išsikvėpė forumai, nunyko tinklaraščiai, išnyko solidūs projektai. Viena rimčiausių praradimų – „Vilniaus vaizdų kaita“. Tai, kas iš jos liko – trupiniai buvusio neįkainojamo žinių apie Vilnių resurso. Nenorėjau, kad „Mylimas Vilnius“ šitaip pradingtų ir, panašu, radau būdą jį atkurti. Bent jau tam, kad senieji įrašai neprapultų. Dar ne visus juos čia grąžinau, bet po truputį viską sukelsiu.
Apie ką aš čia? Apie tai, kad senojoje „Vilniaus vaizdų kaitoje“ buvo skyrelis „Nelokalizuotos nuotraukos“. O vienoje jų – didelis pastatas kažkokioje sankryžoje. Ir vienintelis kabliukas – „Wilna“ paminėjimas aprašyme.
Eilinis Vilniaus istorijos priekaištas
Dar 2021 m., kai „Mylimas Vilnius“ jau buvo prisnūdęs, gan solidžioj lenkiškoje grupėje „Wilno - obrazki z przeszłości“ išniro nuotrauka. Ja pasidalinusi ponia Dorota parašė, kad tai – Vilnius, 1939 m. balandžio 10 d., Jadwigos ir Jano Chomskių vestuvės. Nuotraukoje taip pat matomi p. Dorotos tėvai Zofia ir Ewardas Pacewicziai. Kur tiksliai daryta nuotrauka, p. Dorota nežinojo. Bet aš akimirksniu supratau, kad esu matęs pastatą antrame plane. Vidinis balsas kuždėjo, kad esu netoli dar vienos Vilniaus mįslės perkandimo.
Jadwigos ir Jano Chomskių vestuvės Vilniuje(?), 1939 m. balandžio 10 d.
Erkeris, solidūs pilioriai, pastato mastelis ir, žinoma, herbinio lipdinio fragmentas pastato sienoje man priminė labai seniai atsiradusią ir neįmintą Vilniaus vaizdų mįslę. Tarp neatpažintų Vilniaus kadrų greitai aptikau pastato nuotrauką, kuri daug metų kybo kaip neišspręstas priekaištas.
Vilnius. Pastatas, kuriame apsistoję Transporto dalinių kariai. IPK. (FB - Wilno - obrazki z przeszłości)
Šitas vaizdas ilgai kabojo tiek „Vilniaus vaizdų kaitoje“, tiek miestai.net forume. Vėliau atsirado jo papildymas, nuotrauka polona.pl, kuri taip pat minėjo pastatą buvus Vilniuje. Bet daugiau nieko. Jokio būdo atrasti tikrąją jo vietą. Tiesą pasakius, senieji Vilniaus forumai galiausiai nusprendė, kad tai – ne Vilnius ir toks komentaras tuoj pat palydėdavo visus tą vaizdą naujai atrandančius ir juo besidalinančius.
Vilnius. IPK atvirutė. (polona.pl)
Gudresnis stebėtojas jau gebės susisieti visas tris nuotraukas – herbinis lipdinys sienoje, pilioriai, langų ritmas ir, žinoma, erkeris. Visose trijose nuotraukose – tikrai vienas ir tas pats pastatas. Bet mes vis dar nežinome, kur jos padarytos. Supratau, kad taip šito klausimo palikti nebegalima. Pasikinkykim logiką, smagesnius tyrimo būdus ir kolegos Vilniaus mylėtojo – kalbu apie poną Waldemar Wołkanowski – pagalbą ir mums pavyks.
Pradėkim!
Vestuvės statybose
Visų pirmą ėmiau analizuoti naująją serijos nuotrauką. Vestuves. Nusprendžiau pasitikėti nuotraukos savininkės žiniomis, kad tai vestuvės ir kad nuotrauka daryta Vilniuje. Taip pat tarkime, kad nuotrauka daryta šventoriuje, mat susirinkusieji panašūs į ką tik apsivedusių žmonių sveikintojus. Jei su visu tuo sutinkame, kyla klausimas, kur 1939 m. galėjo būti bažnyčia aptverta medine tvora, o šventoriuje – laikina medinė būda. Primena statybas, ar ne? Kiek 1939 m. galėjo būti Vilniuje bažnyčių, kuriose vyko statybos. Piršosi tik vienas variantas – Antano Vivulskio projektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Vilniaus mylėtojai žino, kad tai – A. Vivulskio stebuklas, kuriam išsipildyti taip ir nepavyko. Jos likučiai šiandien – tai buvę Statybininkų rūmai esantys šiandieninėje A. Vivulskio ir Vytenio g. sankryžoje.
Statybininkų rūmai A. Vivulskio ir Vytenio g. sankryžoje iš oro
Atsižvelgiant į tai, kad nepavykusi bažnyčia statyta su didelėm pertraukom ir labai lėtai, žinome, kad 1940 m. ji tikrai tebebuvo statybų aikštele, kurioje tuo pat metu vyko Šv. Mišios, taigi ir suteikiami sakramentai, taigi – vyko vestuvės. Sudėtingą bažnyčios būklę patvirtinta ir fotografijos.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybų metu, XX a. 4-5 deš. (FB)
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybų metu, XX a. 4-5 deš. (vilniausgalerija.lt)
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybų metu, XX a. 4 deš. (epaveldas.lt)
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybų metu, XX a. 5 deš. (miestai.net)
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia statybų metu, XX a. 5 deš. (15min.lt)
Šv. Mišios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje (?), XX a. vid. (bernardinai.lt)
Lokalizacija
Kol kas žinome, kad tai galėjo būti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios apylinkės šiandieninėje A. Vivulskio gatvėje. Bet visa tai reikia patvirtinti. Priartinus vieną senųjų „mūsų namo“ nuotraukų matome Vilniui būdingą namo numeracijos žibintą ir dvi gatvių pavadinimų lenteles (dvikalbes). Vilniuje Pirmojo pasaulinio karo metu tikrai naudotos dvikalbės gatvių lentelės.
Gatvės pavadinimų lentelės ir namo numerio žibintas, I PK
Kad ir kokiomis kalbomis parašyti užrašai, panašu, kad abu pavadinimai prasideda raide „T“. Tikriname I pasaulinio karo žemėlapius Švč. Jėzaus Širdies apylinkėse. Sužinome, kad I pasaulinio karo metais, kuomet darytos pirmosios mums žinomos mus dominančio pastato nuotraukos, Švč. Jėzaus Širdies apylinkėse iš tiesų buvo Tombovo gatvė!
Pohulankos apylinkės I PK metais (maps.mab.lt)
Matome, kad Tambow- (Tombak) gatvė, bažnyčios apylinkės kryžiavosi su Erzengel Str. (liet. Tombovo - Arkangelo gatvės), vėliau atitinkamai Ul. Antoniego Wiwulskiego - Ul. Archanielska (liet. Antano Vivulskio - Arkangelo g.), šiandien atitinkamai – A. Vivulskio g. - Vytenio.
Kai turime gatvės pavadinimą, labai norėtųsi, kad įrašai gatvių lentelėse tą ir sakytų, deja jų įskaityti beveik neįmanoma. Toliau ieškome užuominų.
Virš mus dominančio pastato įėjimo matome vokišką užrašą „Ausfertigungstelle für Personalausweise No VI“, kas reiškia „Pasų išdavimo skyrius Nr. VI“. Čia man pagelbėjo p. Waldemar išvardindamas visų jam žinomų I pasaulinio karo metu Vilniuje buvusių pasų poskyrių adresus. „Ausfertigungsstelle VI.“ adresas buvo – „Tambowska Str. 22“. Valio! Panašu, kad mes teisingame kelyje. Nesu didelis vokiečių kalbos kaitos specialistas, bet žinau, kad „Ausfertigungsstelle“ turėtų rašyti su dviem S. Keista, kodėl oficialiame valstybinės įstaigos užraše yra kitaip. Nesvarbu, grįžtam prie reikalo.
Sužinoję adresą, galime mėginti jį patikrinti planuose. Dvidešimčia metų vėlesniame Vilniaus plane matome, kad Antano Vivulskio g. 22 kaip tik buvo toje pačioje sankryžoje su Ul. Archanielska (Vytenio g.). Puiku! Man to pakanka. Bet dabar man knieti suprasti, kas per pastatas matomas tolumoje (žydras)?
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios apylinkės XX a. 4 deš.
Žalią pastatą jau nustatėm. O kas buvo žydrame?
„Žydrojo“ pastato forma primena mokyklą. Pasitarėmė su p. Waldemaru ir paaiškėja, kad būtent šioje vietoje buvo žydiškas Chaimo Epšteino ir Izidoriaus Szpajzero licėjus ir gimnazija.
Žydiškas Chaimo Epšteino ir Izidoriaus Szpajzero licėjus ir gimnazija. XX a. I p. (FB - Wilno)
Papildomai galima pridėti ir dar vieną, dabar jau aiškų šios gimnazijos vaizdą I pasaulinio karo metais.
Chaimo Epšteino ir Izidoriaus Szpajzero licėjus ir gimnazija šiandieninėje Vytenio g. I PK metais.
Dar šiek tiek detalių
Po viena iš pirmųjų nuotraukų matėme užrašą „Gebäude in dem die Geschäftszimmer der Kraftfahrtruppen untergebracht sind“ – „Pastatas, kuriame apsistoję Transporto dalinio kariai“. Ir iš tiesų, visai šalia – šiandieninėje Ševčenkos gatvėje, tarp Vytenio ir Švitrigailos gatvių – buvo „Armee- Kraftwagenpark 10.“ (liet. „10-asis kariuomenės transporto parkas“). Vadinasi transporto dalinio kariai, o gal greičiau karininkai, gyveno visai šalia savo darbo vietos.
Kas gi nutiko su „mūsų namu“?
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia 1944 m.
„Mūsų namui“, kaip ir nemažai daliai pastatų nutiko Antrasis pasaulinis karas. Iš aeronuotraukos matosi, kad „mūsų“ pastatas, kaip ir žydų mokykla praėjus frontui, liko stovėti, bet neteko stogų. Sovietmečiu visa sankryža perstatyta, perimetriškai užstatyta stalininiais, bei chruščioviniais gyvenamaisiais namais, o A. Vivulskio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia paversta Statybininkų rūmais. Jie vieninteliai plane primena senąjį šios vietos užstatymą.
Apibendrinimas
Trumpai apibendrinkim ką pavyko pasiekti.
Sąlyginai neseniai internete atsiradusi prieškario vestuvių nuotrauka, su statybų aikštelę primenančiu bažnyčios šventoriumi, paskatino palyginti ją su nuo seno internete prienamomis nenustatyto Vilniaus pastato nuotraukomis. Vaizdams sutapus, imta ieškoti ir analizuoti detales, kurios galėtų padėti tiksliai nustatyti iki tol nežinotą šio pastato vietą. Remiantis tuo, kad architekto Antano Vivulskio projektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia šiandieninių A. Vivulskio ir Vytenio gatvių sankryžoje, buvo statoma ir lygiagrečiai naudojama Šv. Mišių aukojimui, iškelta versija, kad tai galėtų būti šios bažnyčios apylinkės. Gatvių lentelės vienoje nuotraukų sufleravo, o vėliau ir patvirtino, kad tai Tombovo (A. Vivulskio) gatvė ir jos sankryža su Arkangelo (Vytenio) gatve. Papildomą patvirtinimą suteikė tokios detalės kaip toje pačioje apylinkėje buvusių žydų licėjaus ir gimnazijos identifikacija, vokiečių kariuomenės Transporto parko buvimas netoliese ir jo sąsajos su analizuojamu pastatu.
Išvada? Saugokit ir dalinkitės netgi iš pažiūros bevertėmis senomis savo šeimos nuotraukomis. Niekada nežinai, ką jos gali atskleisti!
Pabaigai
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statyba. I PK
Įdomi detalė pabaigai. Ji išryškėjo būtent po šio nedidelio tyrimo. Ši Vilniaus mylėtojams gan gerai žinomų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybos nuotraukų, kaip dabar paaiškėjo, daryta būtent iš „mūsų namo“, kitapus gatvės. Smagi smulkmena.