Altanos kalnas

altanaPagaliau pavyko rasti informacijos apie bokštelį esantį ant vienos iš didžiųjų Vilniaus kalvų. Tam tereikėjo išsiaiškinti tikslų man jau senokai rūpėjusios kalvos pavadinimą. Tai pavyko padaryti šiandien per pietus vaikštinėjant mieste ir paskaičius vieną Vilniaus informacinį stendą stovintį B. Radvilaitės gatvėje. Jis trumpai nupasakoja apie visą Vilniaus didžiųjų kalvų masyvą, tame tarpe pamini ir man įdomaus Altanos kalno pavadinimą.

O toliau tiesiog Google’as ir skaitymas. Pasirdo, kad

Altanos kalno pavadinimas yra kilęs iš italų kalbos žodžio altano, reiškiančio terasą ant stogo ar pavėsinę.  Altanos kalnas yra dešinėje Vilnios pusėje ir į pietryčius nuo Bekešo ir Trijų kryžių kalnų. Nuo kalno viršūnės atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Vilniaus miesto gyventoja Melanija Dluska apie 1932 – 33 metus ant šios kalvos viršūnės pastatė aštuoniakampį pastatą, pavadintą altana. Pasak dokumentų, jame jos vyras augino pietų vaisius ir egzotinius augalus. Išlikusiuose 1934 – 35 metų dokumentuose teigiama, kad Vilniaus miesto valdyba nedavė leidimo altanos statybai, nes ji gadintų parko vaizdą nuo Bernardinų sodo pusės. Tačiau iš tų pačių dokumentų žinoma, kad pastatas 1934 metais jau stovėjo. Melanijai Dluskai buvo siūloma nugriauti nelegaliai pastatytą statinį, tačiau ji kategoriškai nesutikusi. Antrojo pasaulinio karo metais sprogusi bomba apgadino altana, tačiau ji tebestovi iki šiol.

Vykdant archeologinius kasinėjimus 1989 metais, pietiniame kalvos pakraštyje archeologė Daiva Luchtanienė aptiko žmonių palaidojimus. Archeologė mano, kad toje vietoje iki XVII a. vidurio yra buvusios kapinės, o masinė kapavietė atsirado 1655 metais į Vilnių įsiveržus rusų kariuomenei. Miestiečiai buvo masiškai žudomi, siautė įvairios ligos. Mirę ir nužudyti žmonės buvo netvarkingai užkasti šioje kalvoje.

vilniauspilys.lt

Na štai, tokia ta mūsų „bokšlelio” istorija. O pabaigai kadras iš 1969 m. išleisto Algimanto Kunčiaus knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“.

altana_sen