„Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Papildyta

Belandžiodamas kompiutery atradau nenaują, skenuotą medžiagą iš leidinio „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Pats laikas pasidalinti. Juo labiau žinau, kad daugeliui šie vaizdai tikrai įdomūs. Visos nuotraukos susijusios su Vilniaus krašto perėjimu Lietuvai 1939 m. spalį. Galima būtų paderinti su šia data, bet šį kartą tebūnie tai Kalėdinė dovana.

Pradžioje svarsčiau pateikti nuotraukas tokia seka, kokia jos pateikiamos leidinyje, bet po to pagalvojau, kad sugrupuosiu jas pagal vaizduojamus įvykius, vietas ir pagal leidinyje pateikiamą datavimą.

1939 m. spalio 28

Kaip visi puikiai žinome, kad 1939 m. spalio 10 d. susitarimu Lietuva iš Sovietų Sąjungos gavo Vilniaus kraštą. Prireikė 18 dienų žygiui į Vilnių pasiruošti. Ir štai akimirkos, kurios man asmeniškai nebuvo matytos (neskaitant to, kad radau jas jau prieš pora metų).

Nuotraukų autoriai – profesorius Steponas Kolupaila ir Lietuvos karo aviacijos štabo fotolaboratorijos vedėjas kapitonas Mečys Brazaitis. Beje, abu Lietuvoje žymūs savo spalvotąja fotografija.

Nuotraukų aprašai pateikiami taip, kaip radau juos leidinyje. Išskyrus vienos, kurios nepasižymėjau. Taigi, aprašai ir vaizduojami objektai nebūtinai atitinka mano nuomonę ir mano galva jie ne visada nusako įdomiausius nuotraukų aspektus. Visa tai bus pakomentuota.

S. Kolupaila. Pirmasis traukinys iš Kauno pakeliui į Vilnių. 1939 10 28

1. S. Kolupaila. Pirmasis traukinys iš Kauno pakeliui į Vilnių. 1939 10 28

1 nuotrauka. Pirmasis traukinys per devyniolika metų iš Kauno į Vilnių.

S. Kolupaila. Traukinys stovi prie buvusios administracinės linijos ties Lazdėnais. 1939 10 28

2. S. Kolupaila. Traukinys stovi prie buvusios administracinės linijos ties Lazdėnais. 1939 10 28

2 nuotrauka. Lazdėnų geležinkelio stotis (šiandienos nuotrauką rasite ČIA). Per Lazdėnus anuomet ėjusi ir tuometinė demarkacinė linija, kuri apraše pavadinta administracine. Du įdomų dalykai: 1) įdomu iš kur atsirado šio miestelio pavadinimo lietuviška forma. Mat žodis „Zawiasy“ lenkiškai reiškia „Vyriai“ („zoviesai“, kaip pasakytų mano senelis); 2) nuotraukoje matomas labai įdomus automobilis. Važiuojantis bėgiais. Atkreipkite dėmesį.

S. Kolupaila. Lentvario geležinkelio stoties peronas. 1939 10 28

3. S. Kolupaila. Lentvario geležinkelio stoties peronas. 1939 10 28

S. Kolupaila. Lentvario gyventojai prie pirmo traukinio iš Lietuvos. 1939 10 28

4. S. Kolupaila. Lentvario gyventojai prie pirmo traukinio iš Lietuvos. 1939 10 28

S. Kolupaila. Kariai vaišina Lentvario vaikus prie lauko virtuvės. 1939 10 28

5. S. Kolupaila. Kariai vaišina Lentvario vaikus prie lauko virtuvės. 1939 10 28

S. Kolupaila. Lietuvos karininkai su Lentvario vaikais. 1939 10 28

6. S. Kolupaila. Lietuvos karininkai su Lentvario vaikais. 1939 10 28

3-6 nuotraukos. Lentvaris. Jau buvusi Lenkijos teritorija. Pirmas sustojimas ir susitikimas su vietos gyventojais.

S. Kolupaila. Prie Panerių tunelio. Pirmasis traukinys iš Kauno laukia leidimo įvažiuoti į Vilniaus geležinkelio stotį. 1939 10 28

7. S. Kolupaila. Prie Panerių tunelio. Pirmasis traukinys iš Kauno laukia leidimo įvažiuoti į Vilniaus geležinkelio stotį. 1939 10 28

S. Kolupaila. Prie Panerių tunelio. Pirmasis traukinys iš Kauno laukia leidimo įvažiuoti į Vilniaus geležinkelio stotį. 1939 10 28

8. S. Kolupaila. Prie Panerių tunelio. Pirmasis traukinys iš Kauno laukia leidimo įvažiuoti į Vilniaus geležinkelio stotį. 1939 10 28

S. Kolupaila. Į Vilnių! Traukinys įvažiuoja į Panerių tunelį. 1939 10 28

9. S. Kolupaila. Į Vilnių! Traukinys įvažiuoja į Panerių tunelį. 1939 10 28

7-9 nuotraukos. Jeigu nuotraukų aprašas neklaidina, tuomet čia sužinome labai įdomų faktą apie Panerių tunelį. Tai vieta, kurioje buvo suteikiamas leidimas traukiniams įvažiuoti į Vilniaus geležinkelio stotį. Prisipažinsiu, atradimas man. Tiesa, į šio tunelio istoriją specialiai nesu gilinęsis.

Pirmasis traukinys iš Lietuvos Vilniaus traukinių stotyje. 1939 10 29

10. S. Kolupaila. Pirmasis traukinys iš Kauno Vilniaus traukinių stotyje. 1939 10 28

10 nuotrauka. Vienintelė nuotrauka, kurios originalaus aprašo nepasižymėjau. Jį sukūriau pats. Taip pat tiksliai nežinau, kas jos autorius. Spėju, kad tai Steponas Kolupaila. Dėl to, kad visos nuotraukos su pirmuoju traukiniu iš Kauno yra jo ir dėl kadro kraštinių. Data taip pat tikėtina.

1939 m. spalio 29

M. Brazaitis. Vilniečiai sutinka įžygiuojančius Lietuvos karius prie Žaliojo tilto. 1939 10 28

11. M. Brazaitis. Vilniečiai sutinka įžygiuojančius Lietuvos karius prie Žaliojo tilto. 1939 10 28

Nors ši nuotrauka keistai datuota spalio 28 d., perkėliau ją jau į spalio 29-osios skyrelį. Įdomus nuotraukos rakursas nuo Žaliojo tilto. Paveiksluota tuoj nusileidus Šnipiškių gatve, sankryžoje su ir Kalvarijų. Tolumoje, kairėje stebuklingosios Jėzaus statulėlės Šnipiškių koplyčia, sunaikinta sovietmečiu. Beje, klausimų kelia nuotraukos aprašas. Įdomu, kiek iš tiesų čia vilniečių?

M. Brazaitis. Lietuvos kariuomenės paradas A. Mickeviaus g. (dabar Gedimino pr.). 1939 10 29

12. M. Brazaitis. Lietuvos kariuomenės paradas A. Mickeviaus g. (dabar Gedimino pr.). 1939 10 29

M. Brazaitis. Lietuvos kariuomenės lengvieji tankai „Vickers Carden Loyd“ Vilniaus senamiestyje. 1939 10 29

13. M. Brazaitis. Lietuvos kariuomenės lengvieji tankai „Vickers Carden Loyd“ Vilniaus senamiestyje. 1939 10 29

Gerai žinoma nuotrauka. Pilies gatve link Katedros važiuojantys Lietuvos kariuomenės tankai. Nuotrauka man įdomi įžymiąja „bomba“, matoma kairėje. Apie ją rašiau ČIA ir ČIA. O šiandienos nuotrauka svarbi tuo, kad joje įžiūrima ir viską patvirtinantis užrašas – LOPP (lenk. „Liga Obrony Powietrznej i Przeciwgazowej“) (nuotrauka apačioje).

LOPP

14. Organizacijos „Liga Obrony Powietrznej i Przeciwgazowej“ stendas Vilniuje.

S. Kolupaila. Gedimino pilies bokštas prieš Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją. 1939 10 29

15. S. Kolupaila. Gedimino pilies bokštas prieš Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją. 1939 10 29

15 nuotrauka. Pilies bokštas prieš vėliavos pakėlimo ceremonija. Lenkų paveldosaugininkų ir architektų kūrinys – Gedimino bokštas. Toks, kokį mes jį šiandien laikome Vilniaus simboliu. Bokštas iš senųjų piešinių žinomas buvus keturaukščiu, bet greičiausiai dėl kalno „sveikatos“ suprojektuoti ir pastatyti trys aukštai. Apie ketvirtą aukštą liudiją duota pradžia jam ir apatinės ten turėjusių būti langų nišų dalys. Įdomu tai, kad aš vaikystėje maniau (žinau, daugelis ir šiandien mano), kad tai yra įprastas, komiksuose matomas, dantytas bokšto užbaigimas : )

S. Kolupaila. Trys kryžiai. 1939 10 29

16. S. Kolupaila. Trys kryžiai. 1939 10 29

S. Kolupaila. Vilniaus panorama. 1939 10 29

17. S. Kolupaila. Vilniaus panorama. 1939 10 29

16-17 kadrai. Įdomūs tuo, kad puikiai matosi, medžiais ir krūmais neapaugę šių kalvų šlaitai. Žymiai geriau atrodo. Dažnai susimąstau, kodėl Vilnius vadinamas (tiesa, gal tik pačių vilniečių) „žaliausia sostine Europoje“. Turbūt todėl, kad bet kokiems menkaverčiams krūmokšniams leidžiama augti bet kur ir bet kaip. O vėliau, tiems krūmokšniams įgavus storio, kalbama apie kažkokius jaunuolynus, kurių pjauti jau nevalia. Pasamprotavimai su savimi.

Vėliavos pakėlimo ceremonija

Svarbiausias 1939 m. spalio 29-os dienos įvykis. Lietuvos vėliavos pakėlimas Gedimino pilies bokšte.

S. Kolupaila. Karys garbės sargyboje ant Gedimino kalno. 1939 10 29

18. S. Kolupaila. Karys garbės sargyboje ant Gedimino kalno. 1939 10 29

S. Kolupaila. Trimitininkas skelbia Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmių pradžią. 1939 10 29

19. S. Kolupaila. Trimitininkas skelbia Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmių pradžią. 1939 10 29

S. Kolupaila. Gedimino kalno bokšte keliama Lietuvos vėliava. 1939 10 29

20. S. Kolupaila. Gedimino kalno bokšte keliama Lietuvos vėliava. 1939 10 29

20 nuotrauka. Užfiksuota pati vėliavos kėlimo ceremonijos kulminacija. Verta pastebėti, kad tarpukariu dažnai buvo naudojama visai kitų proporcijų Trispalvė, nei šiandien. Šiuo atveju ji taip pat gerokai ilgesnė už mums šiandien įprastą.

S. Kolupaila. Katedros aikštė Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonijos metu

21. S. Kolupaila. Katedros aikštė Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonijos metu. 1939 10 29

S. Kolupaila. Vilniaus vaizdas nuo Gedimino kalno bokšto per Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmes. 1939 10 29

22. S. Kolupaila. Vilniaus vaizdas nuo Gedimino kalno bokšto per Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmes. 1939 10 29

S. Kolupaila. Pakėlus vėliavą kariai žygiuoja pro Katedros varpinę į A. Mickevičiaus gatvę. 1939 10 29

23. S. Kolupaila. Pakėlus vėliavą kariai žygiuoja pro Katedros varpinę į A. Mickevičiaus gatvę. 1939 10 29

23 nuotrauka. Ceremonijos epilogas.

S. Kolupaila. Gedimino kalno papėdėje. Netrukus pilies bokšte pakils Lietuvos vėliava. 1939 10 29

24. S. Kolupaila. Gedimino kalno papėdėje. Netrukus pilies bokšte pakils Lietuvos vėliava. 1939 10 29

24 nuotrauka. Šis kadras, mano nuomone, yra pats įdomiausias. Jos aprašas yra visiškai nekaltas ir nelabai įdomus, bet štai vaizdas savy turi labai daug. Jame užfiksuota grupelė studentų plėšiančių lenkiškus plakatus nuo skelbimų stulpo Veršyne (vakarinė Sereikiškių parko dalis, šalia Žemutinės pilies) ir juos deginančių (25 nuotrauka). Skelbimų likučiai lenkų kalba skelbia „RYSZARD [A]UBER / […]nia Miłosne“. Žodžiu, kažkas apie gražius jausmus ir meilę. Nenustebčiau, kad tai yra pirmasis Vilniaus (at?)lietuvinimo aktas ir tikrai manau, kad vėliava jau plevėsuoja. Priešingai negu skelbia originalus nuotraukos aprašas. PAPILDYTA. Beje, šiandien žinau Vilniuje egzistuojant tokį tarpukario skelbimų „stulpą“ Radvilaitės ir Maironio g. kampe (26 nuotrauka).

Lenkiškų plakatų deginimas Veršyne

25. Lenkiškų plakatų deginimas Veršyne. 1939 10 29

Lenkiškas skelbimų stulpas Vilniuje. 2012 06 06

26. Lenkiškas skelbimų „stulpas“ Vilniuje. 2012 06 06

S. Kolupaila. Miestiečiai buriuojasi prie ką tik atidarytos akcinės bendrovės „Maistas“ parduotuvės. 1939 m. lapkritis

27. S. Kolupaila. Miestiečiai buriuojasi prie ką tik atidarytos akcinės bendrovės „Maistas“ parduotuvės. 1939 m. lapkritis

Kaip ir dar vienas kadras. O kodėl nuotraukos nepavadinus „Miestiečiai buriuojasi prie ką tik uždarytos parduotuvės „Mėsą ir rūkyti gaminiai“? : )

M. Brazaitis. Vilniaus krašto vaikai. 1939 10 28

28. M. Brazaitis. Vilniaus krašto vaikai. 1939 10 28

Vietiniai lenkučiai su konfederatkėm sėdi ir juokias..: )

Turniškės

Atėjo laikas įdėti ir pačias įdomiausias nuotraukas, iliustruojančias bene paslaptingiausią Vilniaus tarpukario objektą – Turniškių hidroelektrinę. O tiksliau, jos pačią pradžią.

S. Kolupailos. Statomos Turniškių hidroelektrinės administracija su atvykusiais perimti statybos Lietuvos atstovais. 1939 10 28

29. S. Kolupailos. Statomos Turniškių hidroelektrinės administracija su atvykusiais perimti statybos Lietuvos atstovais. 1939 10 28

29 nuotrauka. Gerai gan žinomas. Bet šiuo atveju jis kiek geresnės kokybės. Ant administracinio pastato užrašas lenkų kalba skelbia: „Valstybinė vandens užtvankos ant Neries upės Turniškėse statybos valdyba“. Na o toliau patys įspūdingiausi kadrai.

S. Kolupaila. Statomos Turniškių hidroelektrinės vaizdas. Būsimos užtvankos vieta. 1939 m. gruodis

30. S. Kolupaila. Statomos Turniškių hidroelektrinės vaizdas. Būsimos užtvankos vieta. 1939 m. gruodis

30 nuotrauka. Delegacija, kurios sudėtyje yra ir Lietuvos kariuomenės karininkai, kalbasi ir stebi Turniškių hidroelektrinės statybvietė nuo kairiojo upės kranto. Šiandien tai krūmais ir jaunais medžiais apaugusi vieta. Pirmame plane matomi siauri bėgiai, skirti vagonėliams su žemėmis vežti. Paverstų vagonėlių fragmentai matomi kadro apačioje. Toliau, antrame plane, matomas per upę ėjęs laikinas tiltas su siaurojo geležinkelio bėgiais. Dešiniajame krante – elektrinės statybų gamybiniai statiniais.

S. Kolupaila. Statomos Turniškių hidroelektrinės vaizdas. Būsimos užtvankos vieta. 1939 m. gruodis

31. S. Kolupaila. Statomos Turniškių hidroelektrinės vaizdas. Būsimos užtvankos vieta. 1939 m. gruodis

31 nuotrauka. Puikiai matomi siaurojo geležinkelio bėgiai einantys laikinuoju tiltu per Nerį. Paveiksluota iš kairiojo upės kranto.Dešiniajame krante – stabtelėję užtvankos statybų darbai. Matomi polių kalimo įrengimai (trikojo pavidalo konstrukcijos), upės vaga atitverta pailga konstrukcija, greičiausiai, elektrinės pagrindinio korpuso statyboms. Šiandien šios pailgos konstrukcijos vietoje – sala.

S. Kolupaila. Turniškių hidroelektrinės statyba. 1939 m. lapkritis

32. S. Kolupaila. Turniškių hidroelektrinės statyba. 1939 m. lapkritis

32 nuotrauka. Turniškių hidroelektrinės statybvietė. Dešinysis Neries krantas. Fotografuota nuo laikinojo tilto. Darbų įkarštis. Matomi polių kalimo, kasimo ir žemių vežimo darbai. Viskas vykdoma rankomis ir arkliais. Tolumoje, dešinėje greičiausiai matomas senasis Turniškių kaimas, dešiniajame Neries krante (33 paveikslėlis). Po karo šis pavadinimas numigravo į kairįjį Neries krantą.

Turniškės. 1933 m. žemėlapio fragmentas

33. Turniškės. 1933 m. žemėlapio fragmentas

S. Kolupaila. Turniškės. 1939 m. lapkritis

34. S. Kolupaila. Turniškės. 1939 m. lapkritis

34 nuotrauka. Turniškių hidroelektrinės statybos vadovų, inžinierių gyvenamieji namai kairiajame Neries krante. Šiandien tai aukščiausių valstybės vadovų rezidencijos (35 nuotraukoje tie patys namai iš oro šiandien). Vietovės pavadinimas persikėlė per upę laikinuoju tiltu.

Turniškės šiandien

35. Turniškės šiandien

Štai tokia Kalėdinė dovana mano skaitytojams.