Mįslė. Statinys Kalvarijų-Žalgirio g. sankryžoje. Papildyta
Aikštė Kalvarijų-Žalgirio-Verkių g. sankryžoje. geoportal.lt
Sveiki. Po ilgos pertraukos šiek tiek vilnietiškų minčių. Šįvakar mįslė, kas prieškariu stovėjo šiandieninėje (ir tuometinėje) Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje? Visad maniau, kad nieko. Bet apie viską iš eilės.
Vienas geriausių šiandien internete veikiančių Vilniaus tarpukario istorijos specialistų p. Waldemar Wołkanowski iš Lenkijos, kaip ir aš (nors iki p. Waldemaro išmanymo man dar toli), taip pat mano, kad minėtoji sankryža prieškariu buvusi tuščia. Taip jis teigia ir diskusijoje, užvirusioje lenkiškoje, Vilniui skirtoje Facebook paskyroje.
P. Waldemar Wołkanowski apie aikštę Kalvarijų-Žalgirio-Verkių g. sankryžoje
P. Waldemaras rašo (pabrauktos vietos), kad aikštė „buvo tuščia“, „visa šios vietos apylinkė dalinai priklausė kariniam rajonui pavadinimu Ginklų aikštė (Plac Broni)“, o „tuoj už šiandien tebestovinčio kino teatro, prieš karą buvo telefonų/radijo centrinės pastatas, aptarnavęs šiaurinę Vilniaus miesto dalį“. Jis stovėjęs toje vietoje, kur „šiandien mokykla“.
Radijo centrinės pastatas man naujiena, bet ne jis šiuo metu mus domina. Svarbiausia, kad mano mintis apie tuščią aikštę antrina ir solidus Vilniaus mylėtojas.
Bet pradeda aiškėti įdomus dalykas. Aikštė tuščia nebuvo!
Kolega Ričardas (kurio naujus tekstus galite rasti čia ir čia) neseniai pasidalino nematyta Vilniaus nuotrauka, 1939 m. išspausdinta Vilniaus lietuvių leidinyje „Jaunimo kelias“ Nr. 5.
Sekminių procesija Kalvarijų g. „Jaunimo kelias“. 1939 m.
Straipsnis, kuriame panaudota nuotrauka, pasakoja apie dideles Sekminių iškilmes 1939 m. Vilniuje. Šiltėjant santykiams tarp Lenkijos ir Lietuvos, tuo metu vis gausiau lankytasi kaimyninėse šalyse, tad nemaža delegacija Lietuvių maldininkų apsilankiusi ir Vilniuje. Minėtiems įvykiams galima skirti ir atskirą įrašą, bet šįkart apsiribosime mįsle.
Taigi, jei nuotrauka tikrai daryta Sekminių, tikinčiųjų keliavimo nuo Vilniaus centro link Vilniaus Kalvarijų metu, tuomet ją galima datuoti 1939 m. gegužės 31 d. Paveiksluota nuo Kavarijų g. vidurio, atsisukus į pietus, tolumoje, centre matoma Arkangelo Mykolo cerkvė. Šiandien ši vieta atrodo taip…
Kalvarijų g. ties sankryža su Žalgirio ir Verkių g. šiandien. Google Street View
Kalvarijų g. 1939 m.
Senosios nuotraukos analizei, matomus statinius joje sunumeravau. Tuomet radau ir sulyginau juos 1944 m. Vilniaus aeronuotraukoje, šitaip pavyko nustatyti tiek apytikrį jų aukštį, tiek padėtį ir skaičių.
Kalvarijų-Žalgirio-Verkių g. sankryža 1944 m. liepą.
1 – tai namas kairiajame 1939 m. nuotraukos kampe, lygiagrečiai gatvės; 2 – tai gan didelis namas nusuktas į aikštės pusę; 4 – tolimiausias namas dešinėje nuotraukos ir Kalvarijų g. šone, stoge atsikišusiu langu; 5 – tai trys žemi namukai dešinėje Kalvarijų g. ir nuotraukos pusėje. Tik 1944 m. nuotrauka parodė, kad tai trijų pastatų grupė, ko Sekminių kadre nesimato; 6 – aukščiausias, plytinis 1939 m. kadro pastatas. Jo vieta ir aukštis 1944 m. aerofotografijoje nustatyta pagal šešėlį. 7 ir 8 numeriai pažymėti statiniai – matomi dešiniajame 1939 m. nuotraukos kampe.
Nr. 3 praleidau sąmoningai. Kyla klausimas kas tai?
Pagal šešėlį (1944 m.) ir pagal išvaizdą (1939 m.) tai dviaukščio namo dydžio struktūra. Iš pažiūros mūrinė. P. W. Wołkanowski FB mini, kad tuoj už aikštės prieškary ir karo metu buvusi telefonų/radio stotis. Gal tai kažkas susijusio su ryšio linijomis?
O galbūt su gaisro prevencija? Centrinė Šnipiškių aikštė, žmonės čia lankosi, gerai matoma vieta. Bet statinį tokiai paskirčiai labiau apsimokėtų statyti ant kalvos esančios 50 m šiauriau.
O gal tai kažkoks koplytstulpis? Juk tai visgi sankryža. Asmeniškai aš būčiau linkęs tikėti šia savo paties iškelta versija, tik niekaip nesuprantu kodėl jis toks panašus į švyturį..: )
Laukiu Jūsų minčių!
1939 m. Kas tai per statinys?
Papildyta. Tumpai pakalbėjus su p. Waldemaru pasirodo, kad tai ir galėtų būti minėtoji telefono-radijo centrinė. Prieš tai beveik nekreipiau dėmesio į šią galimybę, mat p. Waldemaras minėjo, kad ji buvusi „šiandieninės mokyklos vietoje“. Pasirodo, apgalvoti reiktų viską. Ką gi, apsistojam ties telefono-radijo centrine?
Ar ne šv. Florijono koplyčia ten buvo? Kažką miglotai atsimenu iš vaikystės
Nesu apie ją girdėjęs. Gal atsiminsite, kur galima kažką rasti apie ją?
Ir ką turite omeny „iš vaikystės“? Gal esate ją matęs gyvai? Būtų tikrai įspūdinga.
Taip esu matęs gyvai – apie 1964 – 1965 m. Paklausiau tėvo ką ji reiškia – paaiškino kažką apie gaisrus ar gaisrininkus, gerai dabar neprisimenu, buvau visai vaikas. Tos Kalvarijų g aikštės nuotraukų yra 1960 m, deja fotografuotas „Tėvynės“ k/t stovint nugara į tą koplytėlę. Kitų vaizdų aptikt nepavyko
Šv. Florijonas yra gaisrininkų globėjas, todėl visiškai logiška, kad aikštės viduryje koplyčia. Telefonų techninės įrangos niekas nestatytų aikštės viduryje – tai vis dėl to vieta simboliui.
Pastatas Nr. 6 dar stovėjo po 1990 m. Jis tuo metu buvo vienintelis išlikęs iš visos eilės prie pat gatvės. Stovėjo be langų. Vilniaus m. savivaldybė jį išnuomojo statybinei firmai suremontuoti, tačiau jau po šio fakto atsirado dabartinės Maximos parduotuvės statybos interesas, ir pastatas, nors ir išnuomotas, buvo nugriautas, praplečiant automobilių aikštelę. Dokumentai apie tai turėtų būti Vilniaus savivaldybėje.
Tuo metu buvo tokia griovimo manija užėjusi – praplėsti Kalvarijų gatvę Zuoko tramvajui. Tada ir medinukai žemiau Nr. 4 namo aeronuotraukoje buvo nugriauti. Dar atsimenu juos – palangės buvo šaligatvio lygyje. Dabar turgelio barakai vietoj tų medinukų.
gaisrinis apžiūros bokštas buvo ir dabar dar mūrinis namas stovi Kalvarijų g. 128a anksčiau ir apžiūros bokštelis gerai matėsi pro mano namo 130 nr. langus nuo 1968 metų. Gatvę platinti norėjo ne zuokas o dar tarybiniais laikais turėjo būti Dzeržinskio prospektas.
Visi namai prie gatvės su indeksu A prie numerio turėjo būti nugriauti. Dalį senų medinių nugriovė bet šiais laikais numatytose gatvei platinti vietose pristatė keletą namų kuriuos vargu ar kada nors nugriaus. Vienas buvęs banko skyrius prie stotelės ir prieš Sigmą gyvenamas namas. Dar buvo skelbimas kad parduoda sklypą priešais Šatrijos vaikų klubą.
Senus namus nugriovus būtų galima gerokai Kalvarijų gatvę praplatinti kaip buvo kažkada planuota.
Labai tikėtina, kad ten stovėjo Šv. Florijono koplyčia, juk visai šalimais (Kalvarijų g. 82) ir gaisrinės pastatas.
Pažįstu moterį, kuri sakė, jog jos seneliai gyveno name, buvusiame Žalgirio Maximos vietoje.